Nora Ikstena „Motinos pienas“

Kaip ir kiekvieną savaitę, skelbiame virtualaus skaitytojų klubo „[ne]skaitei?“ rekomendaciją. Šįkart rekomendaciją parengė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialo – Sitkūnų bibliotekos – vyr. bibliotekininkė Živilė Maceikienė, remdamasi bibliotekos lankytojų atsiliepimais.

Pristatau Norą Iksteną – žymiausią ir didžiausio tarptautinio pripažinimo sulaukusią latvių rašytoją, 16 knygų autorę. Jos romanas „Motinos pienas“ Sitkūnų bibliotekos skaitytojams buvo tarsi biblioterapinė knyga. Tai pasakojimas apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje, apie titaniškas pastangas išlikti savimi po kolektyviniu Sovietų valdžios presu. Romanas apie gydytoją, tremtinio dukrą, iš kurios sovietų valdžia atima viską – ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei šeimą. Jos šeima – tai dukra, kurią ji bandė apsaugoti nuo gniuždančios valdžios, ir motina, kuri vienintelė stengėsi perduoti anūkei šilumą ir norą gyventi. Tai pasakojimas apie kainą, kurią tenka mokėti už išlikimą. Sitkūnų bibliotekos 30–40 metų amžiaus skaitytojų grupei ši knyga atvėrė akis į tėvų elgesį, į tai, kas buvo teisinga anuomet, paaiškino, kaip gyveno jų tėvai, padėjo pateisinti tėvų elgesį, geriau suprasti poelgius žmonių, gyvenusių sovietinės propagandos apsuptyje. 60-mečių skaitytojų grupei tai yra knyga, atspindinti jų gyvenimo suvaržymus, nukelianti į jaunystės prisiminimus, įgalinanti palyginti, kaip dabar gyvena ir ką išgyvena jaunesnė karta – jų vaikai.