Mitchell Zuckoff „13 valandų. Islamo teroristų ataka Bengazyje“
Šią savaitę virtualaus skaitytojų klubo „[ne]skaitei?“ sekėjus Aistė kviečia paminėti Lietuvos kariuomenės dieną, kurią kasmet švenčiame lapkričio 23-iąją. O paminėti labai paprasta – perskaitant militaristinės tematikos knygą!
***
Mitchello Zuckoffo knygą „13 valandų. Islamo teroristų ataka Bengazyje“ skaičiau kaip karo istorijos dokumentiką, įgavusią niūraus ir kaip styga įtempto trilerio pavidalą. Verčiant puslapius, adrenalinu pagardintų šiurpuliukų bangos ritosi viena paskui kitą.
Tai įtemptas pasakojimas apie vieną dramatiškiausių JAV užsienio politikos įvykių ir kartu detalus, analitiškas žvilgsnis į 13 valandų laikotarpį, kai diplomatinis personalas ir Amerikos specialiųjų pajėgų kariai, gindami Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinę atstovybę ir CŽA bazę Libijoje nuo žymiai gausesnio teroristų būrio, iš paskutiniųjų kovojo už savo gyvybes. Knygoje deklaruojamas siekis politiškai jautrius nesenus (2012 m.) įvykius pateikti kaip nešališką, apolitišką pasakojimą, kiek įmanoma vengiant klausimų apie Baracko Obamos administracijos reakciją į įvykius.
Prieš šimtus Libijos teroristų, aršiai puolančių diplomatinės atstovybės ir bazės teritoriją, stojo vos šeši amerikiečių slaptos vyriausybinės organizacijos Tarptautinio reagavimo štabo kariai. Visas knygos tekstas paremtas išgyvenusiųjų tiesioginiais pasakojimais. „Minutės bėgo, atstovybė degė, o Vašingtone, Tripolyje, Afrikos dalinio štabe Štutgarte, Vokietijoje, ir visur kitur tebesitęsė kalbos. [..] Operatoriams, jau esantiems ant Bengazio žemės, visos šios kalbos nerūpėjo. CŽA bazės TRŠ apsaugos komandos nariai seniai nusprendė, kad nebėra kada tikėtis pagalbos iš kitur. Jie negalėjo laukti bepiločių skraidyklių, šturmo laivų ar jūrų pėstininkų, dislokuotų Ispanijoje. Jie negalėjo laukti specialiųjų operacijų pajėgų, atvykstančių iš Centrinės Europos ar Jungtinių Valstijų, ar net savo kolegų TRŠ operatorių ir specialiųjų pajėgų karių, jau esančių pakeliui iš Tripolio. Jie negalėjo laukti, kol veiksmų imsis Jungtinių Valstijų ar Libijos prezidentas, gynybos ar valstybės sekretoriai. Jie negalėjo laukti Jungtinių Tautų Organizacijos, JAV armijos, karinių oro pajėgų, laivyno, Libijos pilotų ar ko nors kito. Specialiosios misijos teritorija Bengazyje buvo užgrobta. Pastatai ir automobiliai liepsnojo. Ginkluotai JAV priešai vaikštinėjo valdų viduje. [...] Operatoriams teliko veikti. [...] Niekas nežinojo, kas nutiks toliau.“
Kodėl verta perskaityti?
• Išskirtinis pasakojimas apie 2012 m. rugsėjo 11-osios išpuolį Bengazyje, kai dramatiškų įvykių sūkuryje pražuvo JAV ambasadorius Libijoje Christopheris Stevensas.
• Autentiški karių liudijimai, liudijantys neįtikėtiną drąsą ekstremaliomis sąlygomis.
• Dokumentinis pasakojimas be politinių spekuliacijų.
• Įžvalgos apie geopolitines aktualijas.
Mūsų dienomis, Ukrainoje tebesitęsiant Rusijos agresijai, mažose valstybėse, tokiose kaip Lietuva, nesisklaido įtampa ir netyla spekuliacijos apie NATO pagalbą, jei jos staiga prireiktų: bus ji ar ne? Kokiu greičiu? Kokia apimtimi? Kokia trukme? Ir t.t. Koks pojūtis likti vienam prieš ženkliai galingesnį priešą? Ši knyga atskleidžia, ką reiškia kovoti be tiesioginės pagalbos, kai, regis, akimirka teskiria nuo sunaikinimo.
IMDB (pagal šią knygą sukurtas filmas)
***
Ačiū Aistei už rekomendaciją ir kviečiame skaityti Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Suaugusiųjų abonemente bibliotekos darbuotojos parengė puikią ir išsamią knygų parodą, skirtą Lietuvos kariuomenei!
Norite rekomenduoti knygą kitiems skaitytojams? Siųskite savo rekomendaciją ir nuotrauką el. paštu
a . b a r t u l e @ k r s v b i b l i o t e k a . l t
