Mario Escobar „Aušvico lopšinė“
Šią savaitę virtualiame skaitytojų klube „[ne]skaitei?“ Aina rekomenduoja sukrečiantį ir ilgai neblėstantį įspūdį paliekančią knygą.
***
Esu Aina, pardavimų ir renginių organizavimo vadovė, dirbu turizmo ir viešbučių versle. Knygos mane lydi nuo pat vaikystės. Visą gyvenimą atsiminsiu savo pirmąją knygą „Plėšikas Hocenplocas“, rastą pas močiutę lentynose. Būtent šis kūrinys parodė, koks nepakartojamas ir įdomus gali būti knygų pasaulis.
Kiek save prisimenu, knygos visada buvo man svarbiausias, įdomiausias, vertingiausias pomėgis. Joms niekada negailėjau laiko. Augant keitėsi skaitomų knygų žanrai ir temos. Šiuo metu namų bibliotekoje daugiausia turiu biografinių knygų (apie įvairiausias asmenybes, nepaprastus jų gyvenimus), istorinių (ypač daug turiu apie Antrąjį pasaulinį karą, holokaustą ir Vilko vaikus), keletą psichologine tematika.
Šiandien noriu pasidalyti viena iš kelių mane tiesiog sukrėtusių knygų – Mario Escobaro parašyta „Aušvico lopšine“. Visos knygos apie Holokaustą, liudijančios išgyvenusiųjų patirtis, atveria akis ir priverčia labiau vertinti savo gyvenimą. Pagrindinė knygos veikėja Helenė Haneman – moteris ir, svarbiausia, MAMA – yra grynakraujė vokietė, o jos vyras – romų tautybės atstovas, todėl jiems iškyla pavojus būti deportuotiems. Taip ir atsitinka. Helenė su vaikais patenka į Aušvico koncentracijos stovyklą. Moteris galėjo rinktis – nori vykti ar ne, nes jos, kaip grynakraujės vokietės, sąraše nebuvo. Šis reikšmingas poelgis parodo tikrąją Motinos meilę savo vaikams – ji jų nepalieka, vyksta kartu. Pradėjusi vadovauti stovyklos romų vaikų darželiui, Helenė tampa vienintele pasmerktų vaikų atrama, o darželis jai – vieninteliu tikru prieglobsčiu.
Tikėjausi šviesios pabaigos, bet netrukus supratau, kad jos tikrai nebus. Į dujų kameras vedami vaikai ir suaugusieji cypė, klykė, aimanavo, o ji, norėdama nuraminti tiek savo, tiek ir kitus vaikus, ramiai uždainavo lopšinę. Ir dainavo iki pat pabaigos. Dainavo ir laikė savo vaikų rankas. Man, kaip mamai, tai labai skaudi knyga.
Ši knyga yra apie Moters ir Mamos dvasios stiprybę, meilę, ištikimybę. Beribė Motinos meilė ir pasiaukojimas tik parodo, kad net tamsiausiu metu visada atsiras, kas sugebės skleisti šviesą ir akistatoje su tikrove. Svarbiausi dalykai, visada nematomi akimis, įgauna tą tikrąją prasmę.
***
Ačiū Ainai už rekomendaciją!
Norite rekomenduoti knygą kitiems skaitytojams? Siųskite savo rekomendaciją ir nuotrauką el. paštu
a . b a r t u l e @ k r s v b i b l i o t e k a . l t
