Khaled Hosseini „Tūkstantis saulių skaisčių“
Virtualiame skaitytojų klube „[ne]skaitei?“ šią savaitę rekomenduojame knygą tiems, kurie siekia pažinti tūkstančius meilės veidų.
***
Prisipažinsiu, kad afganistaniečių kilmės rašytojas Khaledas Hosseini (šiuo metu gyvenantis JAV) atvėrė mano akims visiškai naują, iki šiol nepažintą pasaulį – Afganistano žmonių gyvenimo būdą, pasaulėžiūrą, papročius ir kultūrą. Šie atvėrimai egzotiški. Vakariečio žvilgsniui kartais makabriški. Dažnai sukrečiantys ir liekantys tūnoti mintyse kaip patirtis, kurią norisi paliesti, bet ranka nekyla, nes nėra iki galo aišku, ką aptiksi. Nes apie tai mąstydamas nesijauti saugiai ir komfortiškai. Nes tai tikrai žeidžia.
Khaledo Hosseini knygoje „Tūkstantis saulių skaisčių“ nėra nei daugiaaukščių abstrakčių apmąstymų, nei personažų psichologinių motyvų analizės, nei ilgų istorinių ar kultūrologinių ekskursų. Čia tik taupi, gan santūri, kasdienė kalba, primenanti Afganistano kraštovaizdį, išdegintą vidurvasario saulės: kur ne kur vienas kitas žolės kuokštelis, nuskuręs krūmokšnis. Kalnai, boluojantys tolumoje, – tai ženklas kažko svarbaus. Kažko, kas pasakojimui suteikia gelmę, bet lieka neišsakyta. Kas suteikia prasmę ir gyvenimui. Tai meilė, žmonių tarpusavio ryšys.
Meilės formų šiame romane daug. Vyro ir moters meilė, užgimstanti dar vaikystėje ir lydinti juos visą gyvenimą. Į dvasinio ir fizinio smurto kupiną aplinką patekusių dviejų moterų seseriška meilė, padedanti joms išsilaikyti ties pražūties bedugne. Motinos meilė vaikams ir vaikų negalinčios susilaukti moters paieškos, kur sutelkti savo jausmus . Meilė tėvynei, tradicijoms, kultūrai, poezijai. Ir visai šiai meilei kelią pastoja karo nešamas smurtas, destrukcija, nevaldomas Talibano siautėjimas. Kultūrines tautos šaknis kerta Bamijano budų sunaikinimas dinamitu – du milžiniški (38 m ir 55 m aukščio) monumentai kalno šlaite, iškalti dar VI a. ir priklausantys UNESCO pasaulio paveldui, buvo susprogdinti Talibano 2001 m. kaip draudžiami stabai. Šalyje uždrausta televizija, muzika, sportas. Kasdienybe tapo išpuoliai prieš moteris ir tautines bei religines mažumas. Afganistaniečiai – tauta, kurios siela išvagota gilių randų. Čia kaip retos kitos šalies istorijoje smurtas prasiveržia nuolat atsikartojančiu ciklu. Bet jie išlieka įsišakniję tame dykame kraštovaizdyje ir iš naujo verčia naują meilės, gyvybės, kūrybos lapą. Ši sukrečianti knyga tarsi sako: žmonija nesimoko iš praeities klaidų, karų, netekčių. Visa, ką ji gali, tai be atvangos meile priešintis mirčiai.
***
Ačiū Aistei už rekomendaciją!
Norite rekomenduoti knygą kitiems skaitytojams? Siųskite savo rekomendaciją ir nuotrauką el. paštu
a . b a r t u l e @ k r s v b i b l i o t e k a . l t
