Jaroslavas Melnikas „Paryžiaus dienoraštis“
Biblioteka tęsia tradiciją: virtualiame skaitytojų klube „[ne]skaitei?“ kiekvieną savaitę rekomenduojame knygas Jums, mielieji bibliotekos lankytojai. Dalydamiesi skaitymo atradimais lyg savitais literatūriniais žemėlapiais, galime padėti vienas kitam patirti nuostabiausią kelionę knygų puslapiais.
Ežerėlio bibliotekos vyr. bibliotekininkė Giedrė rekomenduoja Jums perskaityti Jaroslavo Melniko knygą, kurios puslapiuose atgimsta Paryžius. Ji džiaugiasi, kad Ežerėlio bibliotekoje šis kūrinys labai populiarus, gausiai skaitomas ir gerai vertinamas.
Patikrinome Garliavos bibliotekos fondą – šiuo metu bibliotekoje trys „Paryžiaus dienoraščio“ egzemplioriai laukia savo skaitytojų, pasiilgusių prancūziškos elegancijos ir žavesio.
„Mano Paryžius iš vidaus, mano realybė. Ten mano jausmai ir mano mintys...“ Rašytojo, literatūros kritiko ir filosofo Jaroslavo Melniko knyga „Paryžiaus dienoraštis“ įkvėpė mane į gyvenimą pažvelgti kitu kampu. Paryžius visada buvo ir yra magijos bei paslapčių miestas... O magija visada lieka iki galo nepaaiškinama, kitaip ji praranda magiškumą...
Knyga patiks ir buvusiems Paryžiuje, ir ketinantiems ten nuvykti ar norintiems kuo daugiau sužinoti apie šį miestą, jo žmones, kultūrą. O tam, kad skaitytojai ne tik pajustų, bet ir savo akimis išvystų Prancūzijos sostinės atmosferą, knyga iliustruota nespalvotomis Paryžiaus gyvenimo nuotraukomis. Esu įsitikinusi, kad tai idealus skaitinys visiems, norintiems išgyventi Paryžiaus grožio, magijos, laisvės ir laimės akimirkas, suprasti, kodėl tam tikrais aspektais Lietuva skiriasi nuo Prancūzijos, kodėl prancūzai moka džiaugtis gyvenimu, kaip kuriama Paryžiaus magija, ką reikėtų daryti kitaip, kad pasijustume laimingi savo šalyje. „Gyventi prancūziškai – tai būti laimingam!“ Tad ar #[ne]skaitei?
Citata iš knygos: „Jei pasikeistų žmonių elgesys gatvėje, jei išnyktų pyktis, atsirastų šypsenų, geranoriškumo – būtų galima visus Lietuvos pliusus (pasakišką gamtą, žmogišką gyvenimo tempą, dar išlikusius dvasingus santykius, tikėjimą, išsilavinimo ir kultūros lygį) išryškinti, pasiremti jais ir pažadinti jausmą, kad ši šalis – toli gražu ne blogiausia vieta planetoje, gal net viena geriausių.“ (175 p.) Skatina susimąstyti, tiesa?
