Gloria Goldreich „Mano tėvas Šagalas“
Štai ir susitinkame kassavaitiniame virtualiame skaitytojų klube „[ne]skaitei?“ O šią savaitę jame svečiuojasi Virginija, labai mėgstanti tikrus, faktais pagrįstus ir šlakeliu fantazijos pagardintus grožinės literatūros pasakojimus. Ilgametė jos profesinių interesų sritis – kraštotyra, tad istorinio tikslumo pomėgis visai nestebina. Bet labiausiai, pasak Virginijos, Glorios Goldreich knygoje „Mano tėvas Šagalas“ ją patraukė nepaprastai savita, sudėtinga, kupina vidinių prieštarų bei nenuspėjamų poelgių menininko asmenybė ir galimybė kitaip – asmeniškiau, autentiškiau, atviriau – „perskaityti“ išskirtinius tapytojo kūrinius.
***
Ši lengvai skaitoma knyga man atskleidė dailininko Marko Šagalo (Marc Chagall) gyvenimą, jo spalvingą, prieštaringą, arogantišką charakterį, santykį su šeima, priklausomybę nuo dukters ir kitų moterų. Nors tekste daug dėmesio skiriama tapytojo dukteriai Idai, vis dėlto pats menininkas man buvo įdomesnė, spalvingesnė, dukterį užgožianti asmenybė.
Ida Šagal, jaunystėje gyvenusi saugiame tėvų susuktame kokone, subrendusi tapo stipria asmenybe, saugančia savo trapius, naivius, pilnus tuštybės tėvus. Jos apsukrumas, gudrumas, atkaklumas leido žydų šeimai išgyventi sunkius Antrojo pasaulinio karo metus, priešingai nei M. Šagalo egoizmas ir jo žmonos Belos naivumas. Tai stiprios moters gyvenimo linija.
Skaitant knygą vis norėjosi panaršyti internete ir dėmesingai apžiūrėti minimus M. Šagalo paveikslus. Kilo noras palyginti su Pablo Picasso kūryba, nes romane ypač vaizdžiai aprašoma šių menininkų tarpusavio konkurencija.
Kaip sakė M. Šagalas, „mano vaizduotė yra mano tikrovė“. O jos būta labai prieštaringos! Visą laiką jis ilgėjosi savo gimtojo miesto Vitebsko, savo šeimos, seserų, bet niekada jų neaplankė. Piešė rabinus, sinagogas, bet pats jose niekada nesilankė, niekuomet nešventė žydiškų švenčių. Ilgesys, vaikystė buvo jo praeities šventovė, jo vaizduotės pasaulis. Ryškios spalvos, didžiulės gėlių puokštės, skraidantys įsimylėjėliai, karvės, smuikininkai, ožkos... Fantasmagoriški, keisti, bet gilią prasmę turintys paveikslai. Labai apsidžiaugiau internete aptikusi informaciją, kad 2015 m. M. Šagalo litografijos buvo eksponuojamos Raudondvario pilyje. Dar viena garsiojo tapytojo sąsaja su Lietuva.
Kita svarbi linija romane – istorinė. Pasakojimas įtaigiai atskleidžia visos Europos žydų kovą už išlikimą Antrojo pasaulinio karo metais. Tik turtingieji, pajėgę susimokėti, turėję ryšių ir pažinčių, galėjo išvykti iš Europos ir po kelerių metų sugrįžti.
Man patiko ši knyga.
***
Ačiū Virginijai už rekomendaciją!
Norite rekomenduoti knygą kitiems skaitytojams? Siųskite savo rekomendaciją ir nuotrauką el. paštu
a . b a r t u l e @ k r s v b i b l i o t e k a . l t
