Annie Jacobsen „Atominis karas. Scenarijus“
Virtualiame skaitytojų klube „[ne]skaitei?“ šią savaitę svečiuojasi Aistė. Ji rekomenduoja 2025 metais lietuviškai išleistą „New York Times“ bestselerį „Atominis karas. Scenarijus“ kaip tiesmuką ir šiurpų liudijimą apie įvykius, realiai galinčius nutikti bet kurią akimirką.
***
Gyventi savame socialiniame burbule yra patogu, ramu, saugu. Tiesa, patogumas, ramybė ir saugumas čia iliuziniai, bet jei labai nesigilini, tai ir galvos neskauda. Kasdieniai rūpesčiai, įpročiai, rutina maloniai įsuka gyvenimo karuselę – belieka tik siūbuoti į ritmą.
Prieš trejus metus Ukrainoje prasidėjęs karas iš pradžių veikė stipriai: šokiruojančiai, gąsdinančiai, daugelis kartojo negalintys patikėti ir atsitokėti. Bet neilgai trukus šio karo tema taip pat tapo viena iš kasdienių rutinų, deja, nebeprasiskverbiančia pro vartotojiško abejingumo sluoksnį. Kaip ir Vladimiro Putino grasinimai panaudoti branduolinius ginklus. Girdime juos, gyvename su jais, priimame kaip naująją realybę ir toliau netrikdomi rūpinamės savo kasdieniais reikalais, o Vakarų pasaulio lyderiai žongliruoja lyg iš bedugnio gausybės rago plūstančiais gilaus susirūpinimo, griežto pasmerkimo ir kategoriško atsiribojimo pareiškimais.
Kaip mes įsivaizduojame jį – atominį karą? Miglotai. Ar net, pripažinkime, išvis apie jį negalvojame. O štai amerikiečių tiriamosios žurnalistikos atstovė, rašytoja, Pulitzerio premijos konkurso finalininkė Annie Jacobsen (1967) ne tik pagalvojo, bet ir paskyrė daugybę metų išsamiam tyrimui. Jos pastangų vaisius – knyga „Atominis karas. Scenarijus“, kurią patariu perskaityti visiems, kurie domisi geopolitika, futuristiniais scenarijais ar tiesiog ieško įtraukiančio, mintį provokuojančio skaitinio. Tikėtina, kad baigę skaityti bent vieną naktį nemiegosite ramiai. Tiesa, kad tekstas nuoširdžiai sudomintų, turėtumėte būti nesusipykę su fizika, mokslo ir politikos istorija.
Šis scenarijus pasakoja visą hipotetinio Trečiojo pasaulinio karo – atominio karo – istoriją. T. y. detaliai ir vaizdingai piešiamos 72 minutės nuo pirmojo smūgio iki žmonijos susinaikinimo. Remiamasi interviu su karo bei civiliais ekspertais, tiesiogiai prisidėjusiais prie branduolinių ginklų kūrimo ir tobulinimo, rengusiais atominio karo planus. Gausios istorinės reminiscencijos į komplikuotą branduolinių ginklų istoriją sodriai nuspalvina tekstą naujais faktais, kurie buvo išslaptinti per pastarąjį dešimtmetį ir daug kam yra nežinomi.
Knygoje rasite iliustracijų, žemėlapių, grafikų, schemų ir kitokių rūšių iliustracijų, paveikiai vizualizuojančių tekstą. Tema labai sudėtinga ir technologiška, bet autorė išlaviruoja pasitelkusi pasakotojos talentą ir meistriškai kurdama palaipsniui augančią įtampą lyg įtempto siužeto filme. Pasakysiu atvirai: knyga prikausto ne iš pradžių, o gerokai vėliau. Maždaug įpusėjusi tekstą pajutau, jog negaliu atsiplėšti. Baigusi knygą suprantu, jog ji nejaukiai atvirai įgarsino tai, ko vengiame visomis išgalėmis: atgrasymo strategija tėra graudi saviapgaulė, geopolitinės mitologijos triukas, mėlynoji „Matricos“ piliulė, nes supervalstybių vykdomas branduolinių ginklų kaupimas, tobulinimas ir gausinimas niekaip negali sustabdyti bepročio rankos, spustelinčios atominį Armagedoną pradedantį mygtuką. Išradusi branduolinį ginklą žmonija pradėjo mirtininko kelionę* ir atšaukimo funkcijos nėra.
* Knygoje minima užuomina į Jornada del Muerto, Mirtininko kelionė – Alamogordo bombardavimo poligono lyguma, kurioje 1945 m. liepos 16 d. įvyko pirmasis pasaulyje branduolinis sprogimas.
***
Ačiū Aistei už rekomendaciją! Knygą „Atominis karas. Scenarijus“ kviečiame skaityti Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Norite rekomenduoti knygą kitiems skaitytojams? Siųskite savo rekomendaciją ir nuotrauką el. paštu
a . b a r t u l e @ k r s v b i b l i o t e k a . l t
