Kino klube „Atvertas ekranas“ - Stanisławo Lemo knygos „Soliaris“ ekranizacija

Sukurta 2017-01-19
Stanisławo Lemo knyga „Soliaris“
Stanisławo Lemo knyga „Soliaris“

Sausio 17 d. kino klube „Atvertas ekranas“ pristatyta didelio populiarumo susilaukusi Stanisławo Lemo knyga „Soliaris“, po kurios vyko to paties pavadinimo kino filmo „Soliaris" peržiūra. Stanisławas Lemas (1921–2006) kartą yra pasakęs: „Parašęs Soliarį galiu ir mirti“. Šiuo šedevru žavisi jau ne viena skaitytojų karta visame pasaulyje, o jo autorius laikomas skaitomiausiu ne anglakalbės mokslinės fantastikos rašytoju.

Tai pirmoji Stanisławo Lemo knygos „Soliaris“ ekranizacija. Andrejus Tarkovskis nekuria mokslinės fantastikos filmo, jam įdomesnė vidinė Kriso Kelvino kelionė į save, kurią išprovokuoja mąstanti planeta Soliaris, ir apmąstymai apie žmogų.

Filmas „Soliaris“ - tai vienas geriausiai Lietuvoje žinomų A. Tarkovskio filmų, nes pagrindinį Kriso Kelvino vaidmenį jame sukūrė lietuvių aktorius Donatas Banionis. Legendinis iš Kauno kilęs aktorius Donatas Banionis sukuria patį žinomiausią ir populiariausią savo karjeroje vaidmenį.

1957 m. Sovietų Sąjunga paleido į orbitą pirmąjį dirbtinį žemės palydovą, 1961 m. į kosmosą išskrido pirmasis sovietų kosmonautas, 1969 m. pirmas amerikiečių astronautas nusileido mėnulyje. „Kosminės lenktynės“ buvo įspūdingiausia šaltojo karo rungtis. Jos privertė susimąstyti apie žmonių ryšį su kosmosu ir apie vis didėjančią žmogaus priklausomybę nuo technologijų. Šios mintys atsispindėjo literatūroje ir, žinoma, kine.

Tų dešimtmečių sandūroje filmai apie kosmosą ir keliones į nežinomus pasaulius buvo ant bangos. Tas santykis tarp prisiminimų ir realybės tarp mistinių klonų ir buvusios praeities yra išties keblus ir sudėtingas. Visgi, kaip rodo filmas, mes esame silpni ir linkę prie to, kad nuolaidžiaujame savo sąžinei ir jausmams, mes verčiau pasiliksime stotyje su iliuzijomis, nei grįšime gyventi į Žemę gyventi pustuščio gyvenimo. Išties filmas kelia ypatingai įdomius klausimus, ypatingai tuos, kurie susiję su kalte ir praeities susitaikymu, gyvenimu šia diena.

Nors tai mokslinės fantastikos kūrinys, tačiau jis pilnas baugios atmosferos, kuri baugina išoriškai – paslaptingoji plazma, ilga kelionė į platų kosmosą, bet galiausiai paaiškėja, kad didžiausia kelionė vyksta pagrindinio herojaus viduje, pakylėjant sąmonę, pasiekiant kitokį mąstymą ir gyvenimo kokybę, apsivalant nuo kaltės. Išties stiprus filmas, kuris, manau, patiko lėto kino gerbėjams.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė
B. Ruzgienė