Parodos

Vilkijos biblioteka - 4, Čekiškės biblioteka - 2, Batniavos biblioteka - 3, Rokų biblioteka - 3, Kulautuvos biblioteka - 3, Ringaudų biblioteka - 2, Babtų biblioteka - 3, Sitkūnų biblioteka - 2, Pagynės biblioteka - 3, Ežerėlio biblioteka - 2, Zapyškio biblioteka - 2, Liučiūnų biblioteka - 1, Panevėžiuko biblioteka - 2, Kačerginės biblioteka - 2, Užliedžių biblioteka - 3, Ramučių biblioteka - 1, Ilgakiemo biblioteka - 2

1. Mobili paroda „Iš praeities į ateitį: šimtas faktų apie Kauno rajono iškilias asmenybes, kūrusias ir išsaugojusias Lietuvos valstybingumą“

https://simtasfaktu.krsvbiblioteka.lt/

Parodoje pristatoma 10 iškilių Kauno rajono asmenybių, kūrusių ir išsaugojusių Lietuvos valstybingumą: R. Šliūpas, K. Aglinskas, V. Andziulis, B. Buračas, P. Dovydaitis, J. Gabrys–Paršaitis, M. Gustaitis, J. Naujalis, T. Ivanauskas ir Juozas Lukšas–Daumantas. Ekspozicijoje pateikiamos jų biografijos, nuopelnai, pasiekimai bei parodyta, kaip kiekvienas prisidėjo prie valstybingumo išsaugojimo. Paroda skatina moksleivius ir jaunimą domėtis savo šalies bei krašto istorija, atskleidžiant, kaip net maži indėliai gali turėti didžiulį poveikį tautos ateičiai.

2. Mobili paroda „Kauno rajono dvarų portretas: praeitis ir šiandiena“

Paroda „Kauno rajono dvarų portretas: praeitis ir šiandiena“ pristato keturiasdešimt apleistų ir nunykusių dvarų sodybų fragmentus, liudijančius turtingą regiono praeitį. Ekspozicijoje dokumentuojami dvarų politinis, ūkinis ir kultūrinis gyvenimas per vietos gyventojų atsiminimus, senas nuotraukas ir žemėlapius. Paroda skatina diskusijas apie išlikusių dvarų atgimimą – pavyzdžiui, Raudondvario ir Babtyno–Žemaitkiemio – bei primena, kad be pastangų benykstantys statiniai gali visiškai išnykti. Tai unikali galimybė pažinti Kauno rajono dvarų istoriją ir ugdyti pagarbą kultūros paveldui.

3. Mobili paroda „Garliava – čia susitinka praeitis ir dabartis“

Parodoje „Garliavos istorija nuotraukose“ atsiskleidžia miestelio kelias nuo jo įkūrimo 1809 m. iki šių dienų. Nuotraukos pasakoja apie spaudos draudimo laikotarpį, nepriklausomos Lietuvos kūrimą, karų negandas, tremtinių likimus, partizaninį pasipriešinimą, sovietmečio pokyčius ir atgimimo džiaugsmą. Istoriniai vaizdai atskleidžia Garliavos žmonių išgyvenimus, kovą už laisvę ir miestelio virsmą į modernią bendruomenę.

4. Mobili paroda „Per gyvenimą su muzika gimtinei“, parengta Babtų jaunųjų šaulių vadovo Juliaus Tovtkevičiaus

Nuo seno Čekiškės kraštas garsėja muzikantais. Ypač garsūs čekiškiečiai dūdoriai. Pirmosios žinios apie dūdų orkestrą siekia 1922 m. Minint Lietuvos nepriklausomybės ketvirtąsias metines, vasario 16 d. miestelyje vyko šventinis minėjimas, kurio metu dūdų orkestras ir choras atliko tautos himną.

Nepakeičiamas muzikantas buvo kaimo siuvėjas Juozas Krasauskas (1908 – 1983 m.), kuris su savo dukromis Vilija, Janina, Dalia ir Gene buvo sukūręs šeimos kapelą. 1955 m. rajono derliaus šventėje Vilkijoje dalyvavo ir Krasauskų kapela, o netrukus kapelos balsas nuskambėjo ir per Vilniaus radiją.

Muzikinė Čekiškės istorija susijusi su mokytojo Algirdo Liškausko (1923 – 1983 m.) vardu. Jam vadovaujant 1956 m. Čekiškės vidurinėje mokykloje buvo įkurtas dūdų orkestras. Su A. Liškausko vardu susijęs muzikinio ir chorinio gyvenimo pagyvėjimas Čekiškėje: suorganizuotas moksleivių mišrus choras, skudutininkų ir akordeonistų ansambliai, kurie sėkmingai pasirodė rajono dainų šventėje bei respublikos dainų ir šokių šventėse. 1957 m. atidarius kultūros namus, pirmuoju meno vadovu buvo paskirtas mokytojas A. Liškauskas. Buvo suorganizuota Čekiškės kaimo kapela, mišrus choras, vyrų ir moterų ansambliai, dūdų orkestras. A. Liškauskas ne kartą apdovanotas padėkos ir garbės raštais, jam suteiktas meno saviveiklos žymūno vardas.

Regina Saltonienė (1945 – 2010 m.) mokytojaudama Čekiškės vidurinėj mokykloj vadovavo moksleivių šokių kolektyvui, o 1987 m. susikūrė suaugusiųjų tautinių šokių grupė, kuri vėliau pavadinta „Volunge“ ir gyvuoja iki šių dienų. Regina nuo 1992 m. paskirta direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Be jos indelio nevykdavo nė viena šventė, ji buvo miestelio kultūrinio gyvenimo siela. Regina taip pat buvo kaimo kapelos „Volungė“ narė. Už tautinių vertybių, tradicijų puoselėjimą, dalyvavimą Pasaulio Lietuvių dainų šventėse, Regina ne kartą yra apdovanota padėkos raštais, atminimo ženklais. 2007 m. nominuota Kauno rajono Metų mokytoja/ Inesa Krasauskienė

5. Architekto J. Lukšės paroda „Kauno rajono seniūnijos“

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/01/21/kultura/j-lukses-darbuose-ranka-piesti-25-iu-kauno-rajono-seniuniju-paveldo-objektai/2/?envira_id=812537-1