Muzikinis poezijos spektaklis „Virš svajonės ir dangaus“
Data: 2025-02-26
Diena, laikas: Trečiadienis, 17.30 val.
Vieta: KRSVB, Vytauto g. 21, Garliava
APIE SPEKTAKLĮ
Mama dukrai yra pati reikšmingiausia jos pačios dalis. Mama kiekvieną akimirką yra moteriškai subtili, tauri ir švelni dukros gyvenimo stiprybė. Juk pačią didžiausią stiprybę ir moteriškai magiško pasaulio suvokimo paslaptį dukrai gali perduoti tik mama. Kurdamos šį spektaklį, poezijos bei muzikos skambesyje pasakodamas mūsų istoriją, linkime, kad mamos ir dukros turėdamos viena kitą, kiekvieną stebuklingą dieną apkabintų ir patirtų kartu. O tos, kurios pakirstos skaudžių gyvenimo kelių yra gyvos mirusios vienai kitai, atrastų viena kitą iš naujo. Nes mūsų gyvenimas jau iš anksto būna Dievo suplanuotas gėriui, laimei ir džiaugsmui. Ateiname į šį pasaulį iš didelės, su niekuo nepalyginamos besąlyginės Mamos meilės. Bet viskas kas mums skirta nuostabaus ateina tik tada, kai patys paleidžiam tai kas skaudina, o mums duotą laimę, džiaugsmą įsileidžiam ir apkabinam visa širdimi.
Spektaklio atlikėjos:
Skaitovė Violeta Skierienė
Solistė Gražina Skinderytė – Kurnickienė (sopranas)
Sukurti ir atlikti vaidmenys spektakliuose: Violeta, G. Verdi opera „Traviata“; Adela, F. G. Lorca'os drama „Bernardos Albos namai“; Toska G. Pucini opera „Toska“; Silva, muzikinis spektaklis operečių motyvais „Išsipildžiusios svajonės istorija“.
Spektaklyje skamba:
Degutytės, J. Vaičiūnaitės, J. Marcinkevičiaus, E. Matuzevičiaus, R. Tagorės, V. Jasukaitytės, A. Ambraso tekstai ir šie muzikiniai kūriniai:
- Dvořák, „Daina, kurią išmokė mano mama“, iš ciklo „Čigonų dainos“
- Foster, C. Bayer Sager, daina „Mamos malda“ iš kino filmo „Kamelotas“
- Verdi, Violetos arija iš operos „Traviata“ 1-ojo veiksmo
- L. Webber, Grizeldos daina „Prisiminimas“ iš miuziklo „Katės“
- Lehar, Hanos arija iš operetės „Linksmoji našlė“
- Cohen, Aleliuja iš kino filmo „Šrekas“
- Løvland, daina „Pakelk mane virš debesų“
MANO ISTORIJA
Vieną neteisingiausią mano gyvenimo dieną netekus Mamos, mirė dalis manęs. Ir kitą, pačią stebuklingiausią mano gyvenimo dieną, po aštuoniolikos metų, aš ir vėl gimiau iš naujo...
Kai atėjau į šį pasaulį, nuo pat pirmų savo gyvenimo akimirkų, jau turėjau draugę, geriausią sielos draugę - Mamą. Tik man gimus Ji pasakė: „Dabar turėsiu kam šukuoti plaukus. Užsiauginsiu sau draugę.“ Kiekvienai mergaitei, merginai ar moteriai linkėčiau tokios artimos sielos draugės, kokią turėjau aš, tokios Mamos kokią turėjau aš. Bet... Mano sielos draugė, mano Mama, pakirsta vėžio iškeliavo labai anksti. Tačiau žinau, kad net ir iškeliavusi, Ji niekada manęs nepaliko... Visada jaučiau, kad Mama visa savo nežemiška meile lydi, myli ir apkabina. Myli taip, kaip gali mylėti tik Mama. Myli tokia stipria besąlygine, nežemiška meile, kuria mamoms duota mylėti net po mirties. Jaučiu, kad Ji mane apkabina iš Ten nuolatos, nes vieną dieną, po aštuoniolikos metų netekties tuštumos buvau apdovanota stebuklu. Angelo sargo stebuklu, kuris žmogui gali būti duotas tik vieną kartą gyvenime, tik labai retai ir tik labai ne daug kam... Atsitiktinai, o gal neatsitiktinai, keliaujant per Lietuvą mano muzikiniam spektakliui „Išsipildžiusios svajonės istorija“, spektakliui kurį kūriau atmenant savo iškeliavusius tėvus ir kuris gimė norint palaikyti sergančius vėžiu žmones bei juos gydančius medikus, būtent su šiuo spektakliu vieną dieną atkeliavau į Plungę.
Čia Mama atėjo į mano gyvenimą dar kartą, tik kitame asmenyje – be galo taurioje, tyroje, begaline Mamos meile apdovanotoje Moteryje. Dėl stebuklo įvykusio mudviejų gyvenime, ją vadinau fėja ir dabar kai kada taip vadinu, nes fėjos būna ne tik pasakose, bet ir gyvenime. Tačiau vieną be galo ypatingą dieną, nusišypsojusi savo stebuklinga Mamos meile spindinčia šypsena, apkabinusi, Ji pasakė: „Sakyk tiesiog Mama“, bus paprasčiau. Nuo tada iš netekties skausmo tuštumos aš gimiau iš naujo gyvenimo gėrio džiaugsmui, kuriuo kiekvieną dieną dalinuosi su savo Mama.
Gražina Skinderytė-Kurnickienė
Neaprėpiamas moters begalybės pasaulis, jos jėga šviesoje ir gėryje... Visas pasaulis telpa jos stiprioje, taurioje sieloje, gyvenančioje trapiame, žaviame kūne. Moteris – mama, moteris – dukra, moteris – tiesiog moteris... Bet argi tik „tiesiog“?. Jautrus mamos ir dukros pokalbis, prabylantis poezija bei muzika, kalba apie moterį, jos gyvenimą, apie stipriausią, Dievo duotą, ryšį, ypatingą dvasinį turtą, kurį mama ir dukra visada turi viena kitoje.
