Unikali lietuvių etnokultūra – Europos kultūros paveldo dalis
Rugsėjo 18 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje nuskambėjo, nuaidėjo, nuvilnijo Europos paveldo dienoms paminėti skirtas renginys „Tradicijas gaivinanti bendrystė“. Ir dar ilgai jo palikti įspūdžiai šviesiais bei jaukiais atspindžiais raibuliuos bendruomenės gyvenimo tėkmėje.
11.00–14.00 val. bibliotekos erdves tiek viduje, tiek lauke užplūdę smalsūs ir įspūdžių ištroškę moksleiviai pirmiausia domėjosi Kauno rajono kuriančios bendruomenės parodos eksponatais, o senųjų amatų kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo net penkios klasės: ketvirtokai (Kauno r. Mastaičių mokykla-daugiafunkcis centras), dvi šeštokų klasės ir viena septintokų (Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla), taip pat viena devintokų klasė (Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija).
Kalvystės amato paslaptis moksleiviams atskleidė kalvis Marius Balčiūnas, šiaudinių sodų žavesiu pasidalijo Vida Sniečkuvienė, o su keramikos dirbinių gamybos malonumais bei iššūkiais supažindino Vaiva Butkienė su vyru Gintaru Butkumi. Garliavos kultūros centras kvietė kiekvieną norintį nusipinti sau apyrankę, pasakojo apie tautinių raštų simboliką ir raidą.
Šios veiklos, įtraukusios gausų Kauno rajono moksleivių būrį, išsiskiria edukacine verte kaip neformaliojo švietimo dalis. O svarbiausia, kad bendraudami su patyrusiais amatų dirbtuvių vedėjais moksleiviai atrado jiems visiškai nepažįstamą pasaulį – senovės lietuvių gyvenimą. Vaikai stipriai nustebo sužinoję, kaip atskirti rugį nuo kviečio, kaip atpažinti linus, kokių tikslių įgūdžių bei susikaupimo reikalauja kalvio darbas, iš ko sudarytas molis ir dar daug įdomybių.
Be to, trys antrokų klasės iš Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos dalyvavo Europos paveldo dienoms skirtose bibliotekos edukacijose: „Keliaukime po Kauno rajoną su „Ozobot“ robotukais“, „Būkime keliautojais ir atradėjais“. Šios inovatyvios neformaliojo ugdymo veiklos stiprina vaikų ryšį su gyvenamąja aplinka, o drauge ugdo bendruomeniškumo ir pilietiškumo vertybes.
Vakaro renginio šventinę nuotaiką kūrė daugybė kruopščiai apmąstytų ir išradingų detalių: tautiniais drabužiais pasipuošusios bibliotekos darbuotojos, pasveikinančios kiekvieną renginio svečią ir pakeliančios tautines juostas įeinantiems į Parodų salę. Trečiojo aukšto fojė veikė bibliotekos savanorės Ramunės rūpestingoms rankoms patikėta linų edukacijos erdvė, kurioje galima buvo išbandyti senovės lietuvių gyvenimą liudijančius prietaisus: linų mintuvą, šukas linams šukuoti, kultuvę linų sėkloms kulti, siūlų verpimo ratelį. Šią gausią edukacinę erdvę savitu žavesiu apgaubė Sofijos (11 m.) prakalbinto styginio lietuvių liaudies muzikos instrumento – kanklių – garsai.
Renginio vedėja Zita Butiškytė papasakojo Kauno rajono kuriančios bendruomenės parodos „Ką gali kūrėjo rankos“ priešistorę ir sukūrė šilto, jaukaus bendravimo atmosferą, kalbindama susirinkusius kūrėjus, džiaugdamasi jų kūrybiniais laimėjimais ir skatindama kūrybinius ieškojimus. Bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė apžvelgė visus ingredientus, išsirutuliojusius į tokį puikų vakarą: jau ne vienerius metus bibliotekininkų plėtojamą iniciatyvą viešinti, populiarinti ir išsaugoti tautinį paveldą, paminėti, pagerbti ir įamžinti kuriančius Kauno rajono tautodailininkus, liaudies menininkus; bibliotekos padalinių darbuotojų reikšmingą indėlį; taip pat pačių menininkų neblėstančią kūrybinę ugnį, aistrą dirbti, kurti ir norą burtis, bendrauti, draugauti su biblioteka. Iš šio bendravimo, akivaizdu, gimsta stiprinanti, vienijanti, ugdanti ir auginanti bendrystė. Jos simbolis – kiekvienam Kauno rajono kūrėjui bibliotekos įteikti obuoliai, dekoruoti išmintingomis citatomis kūrybos ir tradicijų tęstinumo tema.
Vakaro muzikiniu akcentu tapęs charizmatiškasis „Blooming Vibes“ duetas kreipėsi į kiekvieną renginio svečią jaudinančiais ir tautiškumo šaknis atliepiančiais liaudies muzikos akordais, perleistais per kūrybiškus ir išraiškingus šiuolaikiškų aranžuočių filtrus.
Biblioteka džiaugiasi ir didžiuojasi subūrusi tokį gausų būrį Kauno rajono menininkų, dalis kurių yra pripažinti, apdovanoti ir gerai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Taip pat gera matyti prisijungus ir tuos kūrėjus, kurie dirba tyliai, yra žinomi vietos bendruomenės, o jų kūryba – nepaprastai reikšminga Lietuvos tautinio paveldo dalis, perduodama iš kartos į kartą. Toks susitikimas neabejotinai sustiprino bendruomeniškumo pajautą, pabrėžė lietuvių etnokultūros grožį, įkvėpė toliau kurti ir puoselėti tautinę savimonę. Esame turtingo bei spalvingo Europos kultūros paveldo dalis, bet žavėdamiesi kitų šalių paveldu nepamirškime lietuvių etnokultūros unikalumo ir vertės.
Virtualią kuriančios Kauno rajono bendruomenės parodą, kurią sudaro 70-ies kūrėjų iš 15 Kauno rajono seniūnijų darbai, kviečiame apžiūrėti čia:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualios-parodos/ka-gali-kurejo-rankos2/
Ačiū visiems, buvusiems drauge Europos kultūros paveldo dienoms skirtuose renginiuose. Ir dėkojame Garliavos kultūros centrui už prasmingą bendradarbiavimą.
