Unė Kaunaitė: žmonijos ateities scenarijai
Gegužės 16 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje viešėjusi rašytoja Unė Kaunaitė pristatė naujausią savo romaną „2084“, kurį šiemet išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Tai jau ketvirtoji Unės Kaunaitės knyga. Šiek tiek stebina, tiesa? Jaunosios kartos rašytoja, sulaukusi vos 32-ejų, dirba atsakingą darbą ir randa laiko vieną po kitos rašyti knygas. Pagal išsilavinimą Unė Kaunaitė yra psichologė ir antropologė, studijavusi Didžiojoje Britanijoje. Po studijų ji vykdė projektus Švietimo ir mokslo ministerijoje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vidaus reikalų ministerijoje; paskui dirbo ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais, o šiuo metu vadovauja Vilniaus švietimo pažangos centrui („Edu Vilnius“).
Unė Kaunaitė teigė darbe esanti labai disciplinuotas žmogus, tačiau kūryboje norinti įkvėpimo ir dažnai graužianti save, jaučianti kaltę už tuos periodus, kai nerašo. Dabar ji teigė išgyvenanti labai pozityvų ir lengvą laikotarpį: knyga ką tik išleista ir visiškai nekamuoja kaltės jausmas, kad nieko neparašė nei šiandien, nei vakar. Šio laikotarpio išgyvenimus ji vadina „minties išnešiojimu ir subrandinimu“, t. y. apmąstymu ir išjautimu minčių bei žodžių, kuriuos kada nors vėliau planuoja paleisti į pasaulį. „Kai parašau, tai reiškia, kad jau tikrai esu mintį išgyvenusi ir išnešiojusi. Kiekvieną idėją stengiuosi subrandinti, išnešioti savyje“, – dalijasi patirtimis autorė. Būtent dėl šios priežasties, Unės Kaunaitės manymu, kai kurie naujosios knygos aspektai mums atrodo per artimi, visai nebe ateities dalykai, o šiuolaikiniams paaugliams galbūt jau dabar tapę realybe. Knygos veiksmas vyksta 2084 metais, bet pasakojimo idėją autorė tikina puoselėjusi ir brandinusi net dešimtmetį. Ir per tą laiką pokyčių tempas buvęs toks spartus, kad tai, ką ji įsivaizdavusi būsiant būdinga 2084-iesiems, praktiškai yra virtę šiandienos kasdienybe.
Žinoma, tai pasakytina ne apie visą knygą. Kaip teigia Unė, „tam tikri knygos dalykai gali atrodyti per daug tolimi, o kiti – per daug artimi. Svarbu parodyti skirtingus požiūrius turinčius veikėjus ir jų diskusijas.“ Knygoje, atstovaujančioje distopijos žanrui, virtualus pasaulis pristatomas kaip dominuojantis žmogaus kasdienybėje. Ir tokia situacija kelia naujų potyrių, minčių, keblumų bei dilemų. Atsiranda naujų profesijų ir apskritai gyvenimo scenarijų. Tačiau rašytoja tvirtai įsitikinusi: „Kontekstas kitoks, bet tai, kas svarbiausia, ir lieka svarbiausia, – žmonių santykiai. Jie man labiausiai rūpi. Norėjau rašyti ne apie ateitį, o apie dabartį iš ateities perspektyvos.“
Bibliotekoje susitikusi su skaitytojais rašytoja pabrėžė, kad knygoje daug dėmesio skiriama klimato kaitai. Ji paragino nesusidaryti klaidingos nuomonės apie klimato atšilimą: esą derėtų tikėtis toli gražu ne šiltesnio, o ekstremalesnio klimato. Taip teigti autorę įgalino gausybė mokslinių straipsnių, kuriuos ji skaitė rengdamasi rašyti „2084“.
Knygos pristatyme palietėme ir karo temą. Pasak Unės Kaunaitės, „karo kontekste suvokėme, kiek daug galima sufabrikuoti. Kol kas tai labiau teksto fabrikacijos, bet jau prasideda ir vaizdo fabrikacijos“. O kas bus toliau, mes negalime tiksliai prognozuoti, nes dirbtinis intelektas (DI, angl. AI – artificial intelligence), turėdamas neribotas mokymosi galimybes, tobulėja neįtikėtinai sparčiai. „Veikiausiai artimoje ateityje žmogaus priklausomybės nuo ekranų nebelaikysime priklausomybe. Lygiai kaip dabar cukraus vartojimo nebelaikome priklausomybe, – tiesiog visi jį vartoja. Kas yra priklausomybė ir kas nėra priklausomybė – visuomenės susitarimo reikalas. Greitai internetinė erdvė taps gyvenimo pagrindu ir nebeturėsime pasirinkimo – būti joje ar nebūti“, – apibendrino kūrėja.
Kadangi knygos autorė – švietimo srities ekspertė, na kaipgi paliksime nuošalyje švietimo klausimą. Unė Kaunaitė atskleidė būtent šiandien sužinojusi ketvirtokų tarptautinio PIRLS skaitymo gebėjimų tyrimo rezultatus: džiugina, kad, remiantis tyrimo duomenimis, tarptautiniu mastu Lietuvos ketvirtokai skaito labai gerai. O kas nedžiugina? Kad Lietuvoje tik 22 proc. ketvirtokų teigia mėgstantys skaityti, o tarptautinis vidurkis viršija 40 procentų. „Mano vertinimu, tai yra labai blogai. Pradiniame ugdyme prarasta galimybė sudominti vaikus knyga vis labiau atsisuka prieš juos vyresniame amžiuje. Tyrimo gale ministerija pateikė beveik 25 rekomendacijas (ties 10 jau net aš pasimečiau), bet jei aš išskirčiau vieną sritį tolimesniam darbui, tai šią: padidinti mokinių, kuriems labai patinka skaityti, skaičių. Tam reikia įdomesnių kūrinių programose, ir... skaitymo kaip pagrindinio namų darbo“, – savo „Facebook“ paskyroje samprotauja U. Kaunaitė. Svečiuodamasi bibliotekoje ji akcentavo dažnai bendraujanti su paaugliais ir žinanti jų požiūri į lietuvių literatūrą. „Paaugliai sako: negaliu patikėti – perskaičiau lietuvių autoriaus knygą ir buvo įdomu!“ – pusiau juokais pasakojo rašytoja ir tikino neabejojanti būtinybe keisti lietuvių literatūros programas.
„Man, kaip rašytojai, skauda dėl to, kad mes neugdome meilės knygai. Faktas, kad knyga išliks, nieko nereiškia, jeigu jos niekas neskaitys“, – atviravo Unė Kaunaitė. Rašytojos nuomone, ugdyti meilę knygai derėtų ne verčiant skaityti kaip įmanoma daugiau literatūros klasikų, kurie dažnu atveju kalba apie jaunimui tolimas ir neaktualias realijas, o siūlant tegul ir mažesnės literatūrinės vertės, bet šiuo metu populiarius ir moksleivius įtraukiančius kūrinius. Palaipsniui derėtų pereiti ir prie „rimtosios“ literatūros, bet pirmiausia vaikui reikia pamilti knygą ir skaitymą.
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka viliasi, kad optimistiniai Unės Kaunaitės scenarijai išsipildys ir kuo daugiau jaunuolių pamils knygas. Laukiame bibliotekoje.
Bibliotekos Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyrius pasistengė dėl Jūsų, mielieji skaitytojai: išimtine skubos tvarka parengti Unės Kaunaitės naujosios knygos „2084“ trys egzemplioriai jau šiandien atkeliavo į Suaugusiųjų abonementą, – maloniai kviečiame imti ir skaityti.
