R. Čepaitienė ir K. Antanaitis apie „Postsovietinį tranzitą“
Vakar Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje apsilankė žinoma kultūros istorikė, sovietologė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Rasa Čepaitienė. Autorė pristatė naujausią savo knygą „Postsovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje: atmintis, paveldas, tapatumas buvusioje SSRS“, kurioje gilinamasi į sovietmečio ir posovietinių transformacijų aspektus. Neliko nepaminėta pubicistinė bei eseistinė autorės knyga ta pačia tema – „Nepolitkorektiška“, stebinanti aštriomis ir taikliomis įžvalgomis apie posovietinę visuomenę. Abu šiuos leidinius su mokslininkės autografu galėjo įsigyti renginio lankytojai.
Džiugu, kad tropiniai karščiai netapo kliūtimi publikai bibliotekoje susirinkti ir žvitriai diskusijai plykstelėti. Autorė dalijosi įžvalgomis apie tai, kaip sovietinis laikotarpis formavo dabartinę visuomenę ir kaip mes, kaip tauta, reflektuojame šią istoriją. Buvo diskutuojama apie kultūros paveldą, kolektyvinę atmintį, istorijos bei paveldo apsaugos politiką ir kitus iššūkius, vis dar itin aktualius posovietinei Lietuvos visuomenei. Diskusijoje akcentuota, jog lietuvių santykis su savo sovietine praeitimi ir palikimu nėra išskirtinis aptariamame regione, su kitomis posovietinėmis tautomis turime be galo daug kultūrinių, kalbinių sąlyčio taškų ir patirčių analogų. „Kartais mes užsižaidžiame savo sultyse ir įsivaizduojame, kad mūsų, lietuvių, santykis su sovietmečiu yra labai unikalus. O man buvo svarbu visą šitą faktų, objektų masę rinkti ir bendravardiklinti, kad galėtume geriau „suvirškinti“ sovietmetį ir jo pasekmes“, – pasakojo R. Čepaitienė.
Knygos pristatymą moderavęs ir solidžiomis įžvalgomis papildęs VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis teigė: „Knygos pasakojimas formuojamas kaip įžvalgos, refleksijos nuvažiavus vietoje, žiūrėjimas, vertinimas, kas vyksta, ieškant atsakymų, kodėl ir kaip. Šiuo požiūriu knyga labai artima Vakarų istorikų ir politologų tekstams, kuriuose lygiai taip pat drąsiai rašoma, nebijoma savo „aš“. Mūsų istorikai vengia reikšti savo nuomonę, vadindami tai subjektyvumu, asmeniškumu. Bet juk istorikai ne iš Mėnulio atskridę, jie negali būti visiškai neutralūs ir objektyvūs. Šiuo atžvilgiu (dėl suasmenintos perspektyvos) knyga patraukli ir vertinga skaitytojams, nėra perteklinės statistikos. Trumpai tariant, tai mokslininkės su geru teoriniu ir praktiniu darbo pagrindu judėjimas per tam tikras erdves ir pasakojimas, ką mato.“
Knygoje „Postsovietinis tranzitas“ autorė nagrinėja, kaip sovietmetis paliko pėdsaką mūsų viešojoje erdvėje ir kaip mes tai reflektuojame per muziejus, kiną ir kitus kultūros objektus. Ji taip pat analizuoja dabartinės istorijos politikos būklę, įvardija vidinius ir išorinius iššūkius, su kuriais susiduriame nūdienoje. Dėkojame Rasai Čepaitienei ir Kastyčiui Antanaičiui už aktualų ir prasmingą pokalbį bibliotekoje, o visiems dalyviams – už daugybę klausimų ir puikią nuotaiką.
Norėtume, kad ši knyga rastų kelią į Jūsų namus ir širdis, todėl kviečiame visus, kurie „Postsovietinio tranzito“ dar neskaitė, apsilankyti bibliotekoje. Kas žino – galbūt Jums teks egzempliorius su autorės autografu.
