Žygyje „Pažink Babtus“ 12 dalyvių, vedami Babtų miestelio bibliotekos vyr. bibliotekininkės Danguolės Barkauskienės, tyrinėjo dvi kraštui svarbias temas ir su jomis susijusius objektus: (1) Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios istoriją ir jos objektus lauke, (2) Stabaunyčiaus kalno stogastulpio lakūnams Dariui ir Girėnui istoriją. Pasirinktas žygio maršrutas – nuo bažnyčios per miestelį (centras išgriautas, vyksta statybos darbai) iki Stabaunyčiaus kalno.
Pirmoji stotelė – Babtų medinė bažnytėlė. 1672 m. Žemaičių ir Babtų seniūno Viktorino Mlečkos teikimu karalius Mykolas Kaributas Višnioveckis įsteigė Vandžiogalos bažnyčios filiją – Babtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią – ir skyrė jai du valakus žemės. Tai buvo pirmoji bažnyčia Babtuose. 1774 m. įkurta jau savarankiška Babtų parapija. 1771 m. dvarininko Prozoro lėšomis bažnyčia atnaujinta, bet per 1830 m. gaisrą sudegė. Tais pačiais metais, toje pačioje vietoje ir ant tų pačių pamatų pastatyta laikina apvalių rąstų bažnytėlė. Babtų parapijos klebonas Mikalojus Petraševičius ėmėsi atstatyti sudegusią bažnyčią. 1851 m. savo lėšomis pradėjo statybą. Vyskupas Motiejus Valančius statybai skyrė 550 rublių. 1853 m. bažnyčia jau buvo pastatyta, bet neįrengta. Stogas dengtas čerpėmis. 1853 m. pamokslai buvo sakomi lietuvių ir lenkų kalbomis.
Prie Babtų bažnyčios jau nepriklausomybės metais Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno iniciatyva buvo pastatytas atverstą knygą primenantis paminklas Vyčio Kryžiaus savanoriams. 1983–1989 m. čia kunigavo vėliau tragiškai žuvęs kunigas, poetas, teologijos mokslų daktaras, kolekcininkas, visuomenininkas Ričardas Mikutavičius. Žmonės jį labai mylėjo. Daugelis turi jo knygelių su poeto autografu. Šiemet poetui būtų sukakę 90 metų!
Gražią iniciatyvą parodė Lietuvos daržininkystės ir sodininkystės institute įsikūrusi pirmoji rajone Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupė, kurią organizavo vyr. moksliniai bendradarbiai Virgilijus Keparutis, Algimantas Kviklys ir instituto darbuotojas Jonas Olkštinas. Šių ir kitų sąjūdininkų iniciatyva 1989 m. Gedulo ir vilties dieną Babtuose iškilmingai atidengtas tautodailininko Ginučio Dudaičio sukurtas paminklas tremtiniams atminti. Koplytstulpį pašventino tuometis Babtų parapijos klebonas kunigas Ričardas Mikutavičius. Dabar šis koplytstulpis perkeltas į bažnyčios teritoriją.
1988 m. Lietuvoje prasidėjo tautinis atgimimas. Mūsų tauta pakilo į kovą už amžinąsias dvasines vertybes, ėmėsi prikelti iš užmaršties kultūros paminklus, kitas lietuviams brangias relikvijas. 1989 m. liepos 16 d. kun. Ričardas Mikutavičius pašventino atstatytą ant Stabaunyčiaus kalno mūrinį koplytstulpį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui atminti. Paminklo atstatymo iniciatoriai – Babtų vidurinės mokyklos direktorius Juozas Saulius, kraštotyrininkai ir instituto direktorius Klemensas Palaima. Projektą pagal Babtų muziejuje išsaugotą paminklo nuotrauką ir skydą nuo paminklo atkūrė architektas Edmundas Kondratas. Ta proga iš praskrendančio ANBO lėktuvo buvo mėtomos gėlės žuvusiems didvyriams. Tai viena gražiausių Babtų vietų!
Pristatymas parengtas remiantis knyga „Babtų valsčius“ (2017 m.), kurią galite rasti Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Kviečiame skaityti!
Nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie sėkmingo žygio Babtuose. Nuostabi iškyla, apgaubta geros nuotaikos, atvėrė daug vertingų istorinių paslapčių.
