Kelias į laisvę – gyvoje diskusijoje bibliotekoje
Kovo 9-osios vakarą Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Parodų salėje Garliavoje susirinkę klausytojai buvo pakviesti į pokalbį apie vieną ryškiausių Lietuvos istorijos epizodų – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Istorijos mokslų daktaras Kęstutis Bartkevičius kalbėjo apie Lietuvos kelią į Nepriklausomybę ir ypač apie Sąjūdį kaip savitą politinį bei istorinį reiškinį.
Svečias, pristatytas vyriausiosios bibliotekininkės Elvyros Matveičikienės, susitikimą pradėjo retoriniu klausimu: „Kaip Sąjūdžiui pavyko per kelerius metus išvaduoti valstybę iš okupacijos, trukusios net penkis dešimtmečius?“
Pasak K. Bartkevičiaus, Sąjūdis – tai ne tik kelių žinomų pavardžių istorija. Tai masinis visuomeninis judėjimas, kylantis iš pačios visuomenės. „Aptarsiu, KAS buvo Sąjūdis, KODĖL jam pavyko ir KAIP per dvejus metus buvo atkurta nepriklausomybė. Drąsiai klauskite, pertraukinėkite – esu prie to pripratęs“, – kvietė istorikas, skatindamas gyvą diskusiją.
Jis ragino pažvelgti į Sąjūdį ne vien per iniciatyvinės grupės narių sąrašą, bet kaip į visuotinio pilietinio pakilimo reiškinį.
„Kai išgirstame žodį „Sąjūdis“, dažniausiai prisimename 35 iniciatyvinės grupės narius. Bet pirmiausia tai buvo masinis judėjimas. Kur dingsta frazė „Sąjūdis – tai Lietuva“, kaip ją reikėtų interpretuoti ir kiek tų narių buvo iš viso?“ – svarstė pranešėjas.
Paskaitoje aptarta daug svarbiausių to laikotarpio įvykių, asmenybių ir konteksto detalių. Kartu kalbėta ir apie emocinę to meto atmosferą, pabrėžiant valstybės laisvės, tautos laisvės, kalbos laisvės ir žmogaus vidinės laisvės glaudžias sąsajas.
Renginio pabaigoje žodį tarė Ričardas Gudaitis, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys. Jo pasidalijimas prisiminimais dar labiau priartino klausytojus prie to meto patirties.
Renginyje susirinko įvairaus amžiaus dalyvių – bibliotekos Parodų salėje susitiko skirtingos kartos. Vieniems tai buvo proga prisiminti ir atnaujinti žinias, kitiems – galimybė pirmą kartą įdėmiau pažvelgti į Lietuvos nepriklausomybės siekių istoriją. O svarbiausia – diskusija paskatino susimąstyti apie istorinės atminties ir pilietiškumo svarbą šiandien. Nuoširdžiai dėkojame lektoriui ir visiems renginio dalyviams.
Renginys yra projekto „Laisvės balsai mūsų istorijoje“ veiklų dalis. Projektą iš dalies finansuoja LR kultūros ministerija.
