Išmintis ir ilgaamžiškumas
Kauno rajono savivaldybėje, Vilkijos miestelyje gyvenanti Genovaitė Kšivickienė – gerą nuotaiką, kuklumą ir tikrą, nesuvaidintą išmintį spinduliuojanti asmenybė. Kovo 25 dieną 95-erių metų jubiliejų atšventusi senjorė jau tris dešimtmečius (nuo 1992 m.) yra nuolatinė Vilkijos bibliotekos skaitytoja, šiuo metu – pati vyriausia. Sveikindama senjorę su garbinga sukaktimi, Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė linkėjo kasdienybėje nestokoti šviesaus džiaugsmo, gyvenimiškos išminties ir, žinoma, sveikatos, o Vilkijos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Jolanta Bačėnienė įteikė dovanų Ingos Stepukonienės knygą „Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte“. Būtent šį leidinį pamini ponia Genovaitė, paklausta, ką dabar skaito. Tačiau patikina: „Viskas žinoma iš istorijos ir niekas ypatingai nestebina. Daug jau esu skaičiusi šia tema.“
Smalsu, ar senjorė kada nors susimąstė, kiek per ilgą ir turiningą savo gyvenimą perskaitė knygų. „Oi, ne, niekuomet neskaičiavau! Bet tikrai esu perskaičiusi gausybę knygų ir jos labai daug naudos man davė. Nuo antros klasės pradėjau daug skaityti. Dienomis nebūdavo laiko, tai skaitydavau vakarais, prie spingsulės. Už kilometro nuo mūsų gyveno dvarininkai, o kaimynų berniukas su jais bendraudavo, iš jų pasiimdavo knygų ir visada duodavo man perskaityti. Užaugusi, baigusi mokslus ištekėjau ir prasidėjo kiti rūpesčiai, bet dažnai nuo šeimos nugriebdavau minutę ir vis skaitydavau.“
Sukaktuvininkė pasakoja daug vargo per gyvenimą patyrusi: „Kai buvau 13 metų, mirė mano tėvelis ir mokslai sustojo septyneriems metams. Mama liko viena su penkiais mažais vaikais, o jauniausias brolis tuo metu tebuvo penkerių metukų. Teko daug vargo vargti. Ypač sunkiomis akimirkomis mane gelbėdavo skaitymas. Nusiramindavau su knyga, save praskaidrindavau ir atitrūkdavau nuo vargų. Norėjau būti lietuvių kalbos mokytoja, bet likimas susiklostė kitaip.“
Lietuviškos prozos ponia Genovaitė sako mažai skaitanti, nes neįdomu, tačiau dalijasi atmintin įstrigusiais lietuvių poetais: Salomėjos Neries lyrika, Antano Baranausko, Maironio kūryba jai esanti labai „prie dūšios“. O romanus ji labiausiai mėgstanti Europos rašytojų. Helenos Mniszek romaną „Raupsuotoji“ G. Kšivickienė įvardija kaip knygą, kuri jai paliko didžiausią įspūdį. Lenkų rašytojos romanas, pirmą sykį Lenkijoje išleistas 1909 m., netrukus tapo tikru bestseleriu, buvo išverstas į daugybę kalbų ir net tris kartus ekranizuotas. Manoma, kad knygos herojės prototipas – grafų Tiškevičių guvernantė Marija Fayard. Šį romaną Helena Mniszek pradėjo rašyti vasarodama Lietuvos pajūryje, o jo siužetą įkvėpė tikra istorija, įvykusi grafų Tiškevičių Kretingos ir Palangos dvaruose: jauną guvernantę įsimylėjo didikas ir ketino ją vesti visiškai nepaisydamas tuometinių luominių barjerų. Tačiau jaunystės skaitinius prisiminusi ponia Genovaitė atskleidžia, jog pirmasis lietuviškas šio romano leidimas smarkiai skyrėsi nuo vėlesnių versijų ir būtent tas pirmasis jai labiausiai patikęs.
Pasiteiravus, ar nekyla noras parašyti savą knygą, kai jau tiek daug jų perskaityta, senjorė atsidūsta: „Dukra mane spaudė parašyti knygą, papasakoti savo gyvenimo istoriją. Pradėjau rašyti, daug faktų suminėjau: gimiau Aukštaitijoje, Utenos rajone, aprašiau savo gimtąjį kaimą ir 32 jo gyventojus, visų pavardes dar prisiminiau. Bet nebėr sveikatos užbaigti.“
Kad skaitymas – rimtas senjorės pomėgis, patvirtina ir Vilkijos bibliotekos vyr. bibliotekininkė J. Bačėnienė: „Nuo 2009 m. dirbu bibliotekoje ir galiu paliudyti: ponia Genovaitė skaito labai daug. Be to, visada yra gerai nusiteikusi, pakilios nuotaikos, šviesus žmogus. Kai sveikata leido pačiai lankytis bibliotekoje, dažnai atsinešdavo saldainių ir visus vaišindavo.“ Kitiems skaitytojams Genovaitė Kšivickienė linki būti ištvermingiems, šviesiems ir skaityti daug klasikų kūrybos. O Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka džiaugiasi turėdama tokį nepaprastą žmogų savo ištikimų skaitytojų gretose.
Esate Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekose skaitytojas (-a) ir manote, kad Jūsų gyvenimo, draugystės su knygomis ar biblioteka istorija verta dėmesio? Norite ją papasakoti? Parašykite [email protected]
Nes gera būti išgirstiems.
