Henrikos Bartkutės saulės žaidimai

Henrikos Bartkutės saulės žaidimai

Menininkė Henrika Bartkutė – plačiai žinomas  vardas, dažniausiai siejamas su inovatyvia meninės kūrybos technika. Šiuo metu bibliotekoje veikia Henrikos Bartkutės išskirtinės tapybos paroda.

 

Parodos pristatymo renginyje Henrika dalijosi prisiminimais, kaip eksperimentuodama atrado ir per keletą dešimtmečių ištobulino savitą kūrybos techniką, kuriai būdinga daugybė (net 15!) sluoksnių ir įvairūs slapti niuansai.

 

Arti 60 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje surengusi menininkė sako, jog „ši kolekcija, kuri dabar eksponuojama bibliotekos erdvėse, pradėta kurti per koronos chaosą. Taip visi buvome pasiilgę jūros, niekur negalėjome išvažiuoti. Norėjosi gamtos, ramybės, vandens prisiminimų. Ši kolekcija abstrakti, dabar einu tokia kryptimi. Nors esu kūrusi ir realistinę kolekciją.“

 

Paklausta, iš kur semiasi įkvėpimo, menininkė nedvejodama šiltai nusišypso: „Pirmiausia įkvėpimas yra bendravimas su žmonėmis. Man patinka, kai žmonės papasakoja savo istorijas. Tada pradedi dėlioti mintis.“

 

Henrikos Bartkutės kūriniai „įsipatoginę“ tiek visuomeniniuose, tiek ir privačiuose interjeruose Lietuvoje bei užsienyje. Pasak kūrėjos, būtent meno galią teigiamai veikti žmonių emocijas ir mintis ji laikanti esmine meno funkcija, paskirtimi: „Man svarbiausia, kad darbai džiugintų žmones, kad ne stovėtų pas mane dirbtuvėje, o puoštų interjerus. Žmonėms reikia visokių darbų matmenų, visokių temų, visokių spalvinių variantų. Tačiau paroda turi būti vientisa. Kūrinių spalvynas keičiasi pagal nuotaiką ir bėgant metams. Iš pradžių mano kolekcija buvo gelsva, paskui pilkšva, o naujausia mano kolekcija yra va tokių tonų“, – ekspresyviai mostelėjusi ranka į salėje kabančius didžiulių matmenų žalsvai melsvus paveikslus prajunka menininkė.

  

Tapybos pasaulio patirtis bibliotekos renginyje praturtina neseniai anapilin iškeliavusios žurnalistės, poetės, Lietuvos politikės bei visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės poezija iš penkioliktos ir, deja, paskutinės knygos „Paskutinių lapų išleistuvės“, taip pat iš dainų ir eilėraščių rinkinio „Aš sugrįšiu“. Renginį vedantis renginių režisierius Giedrius Gustas savo kalbą pradeda atodūsiu: „Man tai pirmas renginys be Dalios.“ Netekties ir liūdesio miglą, apgaubusią susirinkusiuosius, netrukus išsklaido giliai susimąstyti ir būties grožį bei trapumą įvertinti skatinantys D. Teišerskytės poezijos žodžiai.

 

Lapkričio 27-ąją, per savo 79-ąjį gimtadienį, mirusios poetės siela, regis, šypsosi publikai viso renginio metu: apie Dalios kūrybą, darbus, asmenybę prisiminimais dalijasi ir Giedrius Gustas, ir Henrika Bartkutė, ir susirinkusieji. Itin intriguojančiai suskamba Giedriaus pasakojama istorija apie tai, iš kur atsirado poetės paskutinės knygos pavadinimas, viršelis bei iliustracijos...

 

Smalsu ir Jums? Kviečiame pažiūrėti renginio vaizdo įrašą bibliotekos kanalu socialiniame tinkle „YouTube“: https://www.youtube.com/watch?v=S0URip8cMOE

 

Užsukite į biblioteką pasiimti paskaityti Dalios poezijos knygų. Ir būtinai (būtinai!) neatidėliokite apsilankymo bibliotekos III aukšte. Čia Jūsų laukiantys Henrikos Bartkutės kūriniai kviečia žvilgsnį panirti į saulės atspindžių, vandens raibuliavimo ir žmogaus emocijų spalvinį žaismą.

 

Dėkojame menininkams ir renginio lankytojams už prasmingų patirčių bei atrasčių kupiną vakarą.