Ginos Viliūnės istorinės atodangos

„Rašydama aš nieko nepagražinau, jokių spalvų nesutirštinau. Man net nepavyktų sukurti tokio meilės laiško, kokį cituoju originalą!“ – kalbėjo Gina Viliūnė, stebėdamasi ir kartu žavėdamasi nepaprastai stipria bei gražia meilės istorija, kurios išgyvenimų intensyvumą ir gylį liudija gausūs išlikę įsimylėjėlių laiškai.

Rašytoja pasakojo naujausioje savo knygoje atskleidusi ne tik tragiško 1863–1864 metų sukilimo vado Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės meilės istoriją, bet ir platų be galo skausmingo Lietuvos istorinio periodo paveikslą. Pasak autorės, rašyti buvo sunku, nes knyga labai liūdna, kupina tragizmo, slegianti, teko rašyti ilgai, netgi padaryti pertrauką, paskui vėl grįžti prie rašymo.

Keletas skaitytojų pasidalijo savitais įspūdžiais perskaičius / skaitant knygą. Pasak jų, ryškiausias šios istorijos pasakojimo bruožas yra ne liūdesys, ne tragizmas, o veikėjų dvasios, charakterio stiprybė, ryžtas kovoti iki galo, nelengvuose išgyvenimuose ieškoti šviesos ir prasmės krislo. Iš tiesų džiugu, kad knygos pristatymas bibliotekoje įvyko tarp dviejų lietuviams itin svarbių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Pasak autorės, kai kurias knygoje aprašomas istorijos pamokas galime puikiausiai pritaikyti mūsų dienoms, pavyzdžiui, atkaklias pastangas kiekvienam nors nedideliu indėliu prisidėti prie valstybės laisvės pamatų stiprinimo.

Dėkojame renginio viešniai ir klausytojams – tokią nuoširdžių emocijų smelkiamą kelionę Lietuvos istorijos vingiais nedažnai tenka patirti.

Praleidote susitikimą su rašytoja Gina Viliūne bibliotekoje? Ne bėda! Siūlome tiesioginės renginio transliacijos įrašą.