Gedulo ir vilties diena
Birželio 14 d. Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungos valdžia pradėjo masinius trėmimus į Sibirą ir kitus nutolusius kraštus. Lietuvos gyventojų trėmimai tęsėsi ne vienerius metus, o keičiantis politinei situacijai, išvežamų gyventojų sąrašai pildyti beveik nuolat. 1941–1952 m. laikotarpiu iš Lietuvos deportuota daugiau nei 132 tūkstančiai žmonių.
Pasiturintys, išsilavinę, žemės turintys žmonės į Sibirą buvo vežami gyvulių vagonais. Masinius gyventojų trėmimus organizavo ir sąrašus sudarė kolaborantai, o vėliau dar ir pasisavindavo likusį turtą.
Tremtiniai dirbo sunkų fizinį darbą, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, todėl daugelis nuo šalčio mirė jau pirmąją žiemą. Tremtinys V. Ulčinskas atsiminimuose apie gyvenimą lageryje rašė, kad net ir blakės tapo geromis draugėmis.
Tremtyje atsidūrė ir motinos su mažais vaikais, kūdikiai, o vėliau buvo atskiriami vieni nuo kitų. Sugrįžti pavyko nedaugeliui. Dalis mirusiųjų palaidoti masinėse kapavietėse, kurias siekia išsaugoti „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai.
Masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai palietė didelę dalį šeimų. Ar žinojote, kad šiuo metu elektroniniame pavardžių archyve galima pasitikrinti numatytų ištremti žmonių sąrašus ir sužinoti savo šeimos istoriją? Įvedus pavardę teikiama informacija iš archyvinių bylų (plačiau: https://lyapavardes.archyvai.lt/).
Lietuvos gyventojų trėmimo istorijos įamžintos ir literatūroje. Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė Rūtos Šepetys istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“, kuriame pasakojama 1941 m. ištremtos šeimos istorija. Ar jau matėte itin išpopuliarėjusią knygos ekranizaciją? Šiuo metu romanas, pasakojantis jaunuolių meilės istoriją, išverstas į daugiau nei 27 kalbas! Sunku įsivaizduoti, kad ištremti į Sibirą žmonės turėjo vilties ir noro mylėti. R. Šepetys parašė romaną remdamasi tremtinių istorijomis ir atsiminimais.
Viena iš romano „Tarp pilkų debesų“ įkvėpėjų, tremtinė Dalia Grinkevičiūtė, savo atsiminimų knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“ pasakoja skaudžią šeimos istoriją. Memuarinėje apybraižoje autorė fiksuoja sovietų nusikaltimus, tremtinių istorijas ir emocijas. Autorė pasakoja asmeninę gyvenimo istoriją. Romanas parašytas lakonišku stiliumi, gausu klausimų, pamąstymų ir realaus, nepagražinto gyvenimo detalių. Knyga išversta į daugelį užsienio kalbų ir vertinama pasaulyje. D. Grinkevičiūtė knygą parašė neradusi ankstesniais metais paslėpto rankraščio, kuriame pasakojo savo ir motinos istoriją apie tremtį Altajaus kraštuose.
Rankraštis surastas tik 1991 m., užkastas šeimos namų sode. Po autorės mirties publikuoti rankraščiai liudija skaudžius išgyvenimus. 2021 m. rankraščiai įtraukti į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą ir saugomi kaip autentiškas trėmimų liudijimas. Gal ir jūsų namuose slypi istoriniai lobiai?
Jei dar neskaitėte pasaulinio dėmesio sulaukusių knygų, kviečiame apsilankyti bibliotekoje! Šiuo metu antrajame bibliotekos aukšte, Suaugusiųjų abonemento patalpose, pristatoma gausi Gedulo ir vilties dienai skirta paroda.
Taip pat tremties temai skirta Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos knygų paroda bus eksponuojama šiandien, birželio 14-ąją, nuo 12.00 val., Garliavos krizių centro kiemelyje (Vytauto g. 68, Garliava). Tremtinių ir politinių kalinių metų bei Sąjūdžio 35-mečio minėjimo metu vyks garsinis tremtinių ir politinių kalinių pavardžių skaitymas su Garliavos ugdymo įstaigų mokiniais ir vietos bendruomene, skambės Garliavos kultūros centro folkloro ansamblio „Gegutala“ dainos.
(Naudoti šaltiniai: https://www.vle.lt/straipsnis/tremtis/ , http://www.genocid.lt/)
