Ar istorija yra raktas į dabartį?

Apie 100 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „TikTok“ turinti Kristina Petrauskė nėra iš tų akiai ir ausiai įprastų „influencerių“, kalbančių mados, grožio, stiliaus, gyvenimo būdo temomis. Jos temų laukas – ir neįprastas socaliniams tinklams, ir labai intriguojantis, o įgyvendinimas – savitai žavingas.

 

Trumpi, lyg koketiški, linksmi Chistorikės vaizdo siužetai skatina pažinti ne tą blankiąją ir monotoniškąją, datų perkrautą istorijos versiją, bet spalvingą, nuolat kintantį, naujų žmonijos kartų vis iš naujo [per]audžiamą istorijos audinį. Istorija, pasak Kristinos, – ginkdie, ne monolitiškai tvirta ir pastovi duotybė, o amžinas kismas – perkūrimas, perrašymas, perkratymas ir pervertinimas. Ir šiuo procesu ji džiaugiasi tiek dėl profesinio smalsumo, tiek dėl pragmatinių paskatų: „Kiekviena žmonių karta pasiima iš istorijos tas vertybes, kurios jai aktualios. Ir per tai rašo istoriją. Todėl kiekviena karta tą istoriją sau ir perrašo, tiksliau – istorikai nuolat perrašo istoriją taip, kad ji būtų suprantama tuomečiams žmonėms ir atlieptų laikmečio vertybes. Jei taip nebūtų, aš neturėčiau darbo, nes viskas jau buvo parašyta prie Šapokos“, – šmaikštavo Kristina.

 

Kristina teigia mėgstanti atsigręžti ir žvilgtelėti į praeitį kaskart, kai susiduria su iššūkiu gyvenime, nes istorija, pasak mokslininkės ir muziejininkės, padeda pasitikrinti savo vertybinį kompasą.

 

Kaip ir žadėjome, susirinkusiųjų laukė įtrauki diskusija apie tam tikras istorines ir net pasaulėžiūrines „savaime-suprantamybes“, apie būtinybę reguliariai peržiūrėti stereotipines sampratas, kurias taip mėgstame urmu štampuoti ir ištikimai įsikibę jų laikytis. Pasak K. Petrauskės, būtina prisiminti, kad nuolat keičiasi ne tik istorijos traktuotės, bet ir savivokos bei saviidentifikacijos kodai. Pavyzdžiui, tautinę tapatybę vienaip suvokia visuomenės dalis, priklausanti 40+ kartai, ir visaip kitaip nacionalinį identitetą jaučia bei verbalizuoja jaunimas iki 30-ies. Pasak Kristinos, socialiniai tinklai suteikia jai galimybę dažnai atlikti panašias neformalias ir nesuvaržytas apklausas, o šios apnuogina aštraus kartų lūžio simptomus.

  

Susitikimo metu netrūko smulkių intelektualinių provokacijų. Pavyzdžiui, ką atsakytumėte į klausimą „ar lietuvių partizanai pasirašytų Stambulo konvenciją?“ Lektorės taktika – ne pateikti vienareikšmį atsakymą, o išvardyti argumentus, vedančius vieno ar kito atsakymo varianto link. Tad renginio publika apsčiai gavo progų pasitreniruoti: suaktyvinti istorinio raštingumo pulsavimą smegenyse ir smarkėliau pakrutinti kritinio mąstymo raumenukus.

Iššūkių ir atradimų kupinas darbas Vytauto didžiojo karo muziejuje bei socialinių tinklų šturmas laisvalaikiu – ne vienintelės Kristiną džiuginančios veiklos. Ji atskleidė šiuo metu rašanti romaną apie raganų medžioklę Lietuvoje. Ko jame bus daugiau – vaizduotės ar istorijos? Tikimės, kad šį ir kitus klausimus Kristinai galėsime užduoti galbūt jau visai netrukus – per jos knygos pristatymą bibliotekoje. Linkime kūrybinės sėkmės ir nekantraujame!

Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka nuoširdžiai dėkoja ištikimiems lankytojams, noriai besiburiantiems renginiuose. Ačiū už Jūsų neblėstantį smalsumą, aktyvumą ir neišsemiamus klausimus.