Nematoma tarša aplink mus. Ar galime išvengti katastrofos?
Gegužės 19 d. Kauno rajono Vilkijos bendruomenės centras ,,Vilkijos atgimimas“ subūrė bendruomenės narius, kad užmegztų pokalbį apie aplinkos taršą, pavojingus mikroteršalus ir būdus kurti saugesnę bei švaresnę aplinką. Miestelio gyventojai ir svečiai buvo kviečiami atnaujinti žinias apie aplinkai neigiamą poveikį turinčius taršos šaltinius, patekimo į aplinką kelius, potencialias rizikas ir grėsmę žmogaus sveikatai. Edukacinio tipo renginio tema ,,Nematoma tarša aplink mus: aerozolio dalelės ir mikroplastikas. Ar galime išvengti katastrofos?“ subūrė tiek jaunesniosios kartos klausytojus, tiek senjorus. Aplinkos apsaugos problemos mūsų visuomenėje sulaukia vis daugiau mokslininkų, politikų, technologijos ir kitų mokslo sričių atstovų susirūpinimo. Gyventojų įsitraukimas į aplinkos apsaugos temų analizę ir sąmoningumo ugdymas – viena iš priemonių tvaresnės aplinkos formavimui sustiprinti.
Apie aplinkos taršą ir mums nematomus pavojus kalbėjo Fizinių ir technologijos mokslų centro Aplinkotyros skyriaus chemijos mokslų krypties doktorantė Sonata Pleskytė. Pranešimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta mikroplastikui ir aerozolio dalelėms. Mikroplastikas – tai visos plastiko dalelės, kurių didžiausias matmuo yra mažesnis nei 5 mm. Tokio dydžio dalelės gali būti pagamintos komerciniais tikslais arba atskilti nuo didesnių plastiko produktų. Šiuo metu mikroplastiko dalelių tarša yra fiksuojama visame pasaulyje. Ypač daug mikroplastiko dalelių yra randama jūrų ir vandenynų aplinkoje. Doktorantė Sonata Pleskytė pabrėžė, jog didžioji dalis mikroplastiko dalelių į aplinką patenka iš sintetinės tekstilės gaminių, automobilių padangų, miesto dulkių. Patekusios į gamtos ekosistemą, mikroplastiko dalelės kelia pavojų ne tik aplinkai, bet ir gyvūnams. Visų pirma, šios dalelės gali sorbuoti ir pernešti įvairias bioakumuliacines ir toksiškas medžiagas, pavyzdžiui, sunkiuosius metalus, lakiuosius junginius ir kt. Antra, gyvūnai gali suvalgyti mikroplastiko daleles, supainioję jas su savo grobiu. Tyrimais yra įrodyta, jog patekusios į gyvūnų organizmą šios dalelės gali ne tik sukelti mechaninių vidaus organų pažeidimų, bet ir slopinti gyvūnų apetitą, sutrikdyti hormonų lygio pusiausvyrą ir reprodukcinį ciklą. Mikroplastiko dalelių yra randama ir žmogaus organizme: plaučiuose, virškinamajame trakte, kepenyse, inkstuose, kraujyje, placentoje. Doktorantė akcentavo, jog kovojant su mikroplastiko tarša svarbiausia yra išlikti sąmoningiems ir atsakingiems vartotojams. Nors vis dar yra daugybė sričių, kuriose plastikas – nepakeičiama medžiaga, tačiau savo buityje galime ieškoti alternatyvų, leidžiančių pakeisti vienkartinius plastiko gaminius į tvaresnius ir ilgiau tarnausiančius.
Dėkojame Kauno rajono savivaldybės administracijai, Fizinių ir technologijos mokslų centrui, Vilkijos miesto seniūnui Pauliui Amanaičiui ir Vilkijos miesto vyr. bibliotekininkei Jolantai Bačėnienei už paramą organizuojant šį renginį. Tikimės, kad tai – gera tarpinstitucinio bendradarbiavimo kaimiškose teritorijose pradžia, įgalinsianti tolimesnę švietėjišką veiklą.
Straipsnį parengė Kauno rajono Vilkijos bendruomenės centro ,,Vilkijos atgimimas“ pirmininkė Romutė Jocienė
