Vilkijos dvaras, Vilkijos sen.

Vilkijos dvaras, įkurtas po Žalgirio mūšio (1410 m.), yra svarbus Lietuvos istorijos objektas. 1426 m. gegužės 3 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas iš šio dvaro rašė du laiškus Kryžiuočių ordino didžiajam magistrui Paului Rusdorfui.

1549 m. dvaras buvo užrašytas Barborai Radvilaitei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sprendimu. Vėliau, 1567 m., dvarą valdė Pacų giminė, nuo 1600 m. – kunigaikščiai Palubinskiai, o 1740 m. dvaro savininku tapo A. Zabiela. Apie 1830 m. Vilkijos dvaras buvo parduotas grafui Mykolui Tiškevičiui.

1926 m. dvarą nupirko agronomas Jonas Tallat-Kelpša, kuris čia augino grūdines kultūras, įveisė didelį sodą ir pradėjo veislinių gyvulių auginimą. Tuo metu dvarui priklausė 125 hektarai dirbamos žemės.

1951 m. dvaro teritorijoje buvo įkurtas žvėrininkystės ūkis – vienas pirmųjų ir seniausių tokių ūkių Lietuvoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. čia įkurtas kailinių žvėrelių auginimo ūkis „Vilkijos ūkis“, kuriam vadovauja Jono Tallat-Kelpšos anūkas, dr. Česlovas Tallat-Kelpša.

Dabartinė veikla:
Šiandien „Vilkijos ūkis“ specializuojasi kailinių žvėrelių, tokių kaip audinės ir lapės, auginime, daugiausia dėmesio skiriant kokybiškų kailių gamybai ir eksportui. Ūkis aktyviai prisideda prie regiono ekonomikos ir skiria dėmesį ekologijai bei tvarumui. Be to, dvarvietėje rengiami edukaciniai renginiai, kurių metu lankytojai gali susipažinti su dvaro istorija ir šiuolaikinės žvėrininkystės specifika.

Nuotraukoje – išlikęs dvaro kumetynas

Nuotr.:
Alinos Ovčiarovienės, 2015 m.