Varkala Petras

KNYGNEŠYS

Gimė 1873 m. Girininkų kaime, Rokų seniūnijoje. Petrapilyje baigė felčerių mokyklą. Įsijungė į lietuvišką „cicilikų“ veiklą. Kaip pasakojo knygnešio duktė Antanina Varkalaitė, Petras Varkala penkerius metus (1894–1899 m.) tarnavo caro kariuomenėje. Gavęs lietuviškos spaudos, jis duodavo ją paskaityti ir kitiems patikimiems lietuviams kareiviams.
Sugrįžęs į Tėvynę, Petras Varkala pasišventė toliau ir plačiau tęsti knygnešystę. Susiradęs savo aplinkoje patikimų bendraminčių, netrukus užmezgė ryšį su Tilžės lietuvininkais. Iš pradžių pats važinėdavo į Tilžę ir iš ten atsiveždavo draudžiamos lietuviškos spaudos. Tačiau tokios kelionės atimdavo daug laiko, o ūkyje laukė darbai. Be to, į jį, kaip medicinos felčerį, dažnai kreipdavosi pagalbos kaimynai – ir tam reikėdavo laiko. Už pagalbą Varkala niekada neimdavo atlyginimo, todėl per rugiapjūtę, šienapjūtę, kūlimą ar bulviakasį visada kas nors iš kaimynų noriai atskubėdavo į talką. Visi talkininkai išeidami gaudavo lietuviškos spaudos.
Varkala turėjo gerą pažįstamą – sąžiningą pirklį, kaimo „kupčių“ žydelį Zeliką, kuris supirkinėdavo iš ūkininkų veršiukus, avis ir kitus gyvulius, o iš miesto atveždavo smulkių prekių. P. Varkala jam davė adresą ir laiškelį Paprūsėje gyvenusiam lietuviškos spaudos platintojui. Zelikas, gavęs iš jo pluoštą draudžiamos spaudos, viską susidėdavo į dvigubą vežimo dugną, apkraudavo prekėmis, šienu, o dar ir kokią avelę užguldydavo. Net gudriausias žandaras negalėjo įtarti, kad čia gabenama „nusikalstama medžiaga“. Žydas Zelikas, juokaudamas, vėliau didžiavosi, kad prisidėjo prie lietuvybės kėlimo.
P. Varkala, eidamas pas ligonius, užsikišdavo už aulo ar į užantį lietuviškų laikraščių, kalendorių ir juos dalindavo – šviesdavo žmones. Varkalų namuose dažnai lankydavosi daktaras Antanas Garmus, vaistininkas Kazys Aglinskas, o Vincas Mickevičius-Kapsukas čia kurį laiką net gyveno – slapstėsi nuo valdžios represijų.

1941 m. balandžio 28 d., susirgęs, Petras Varkala mirė.

Atminimo įamžinimas:
Palaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse. Ant balto marmuro lentos iškaltas užrašas: „Be atilsio dirbai dėl mūsų ateities šviesesnės, už tiesą kovojai be kardo. Knygnešys Varkala, miręs 1941. 69 m. amžiaus.“
Knygnešiui Petrui Varkalai (1872–1941) atminti, gimtosios sodybos vietoje (pastatas išlikęs) Girininkų kaime, Rokų seniūnijoje, 1991 m. pastatytas koplytstulpis. Jo autorius – Viktoras Žilinskas. Centrinė kaimo gatvė pavadinta P. Varkalos vardu.
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/knygnesiui-p-varkalai-girininku-km/

Lit.:
http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/knygnesiai/petras_varkala.html
https://www.facebook.com/61558014592972/posts/prienukrastoistorijospakuonis-panemun%C4%97s-knygne%C5%A1i%C5%B3-centras-iv-dalis/122213377490267153/

Nuotr.:
Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius : Diemedis, 2004.