Rašytojas, kunigas, vyskupas.
Gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikų k., Šakių apskr.
Mokėsi Kudirkos Naumiesčio pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1890 m., vikaravo Alytuje, po to Lenkijoje. Grįžęs į Lietuvą dirbo Marijampolėje, Lekėčiuose. Buvo pakviestas į Seinus redaguoti mėnesinį "Vadovo" žurnalą. 1912-1916 m. klebonavo Pakuonyje, nuo 1916 m. - Aukštosios Panemunės klebonas ir Garliavos dekanato dekanas iki 1922 m. Tuo metu jis aktyviai dalyvauja Nepriklausomos Lietuvos kūrime ir diplomatinėje veikloje dėl Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo.
1926 m. paskirtas Telšių vyskupu ir Klaipėdos krašto prelatu.
Spaudoje bendradarbiauti pradėjo dar būdamas Seinų kunigų seminarijos klieriku. Rašė į daugelį lietuviškų laikraščių, žurnalų.
Darbai:
Knygos: "Katalikų tikėjimas ir jo priešai", 1909; "Argi kalta čia bažnyčia", 1910 ; "Bažnyčios istorija", 1911 ir 1922; "Jaunimo idealas", 1912; "Darbininkų klausimas", 1912; "Viešosios lietuvio kataliko priedermės", 1912 ir kt.
Rankraštis: "Atsiminimai", (4 t.);"Mano atsiminimus", 1994; "Seinų katedros šešėlyje", 1995.(išleido Katalikų akademija).
Apysakos: "Tarp jausmų ir pareigos"; "Tiesiu keliu", 1934-1935 m.
Mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose.
