Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės
Nėra tikslių žinių, kada Raudondvaryje buvo pastatyti pirmieji maldos namai ar koplyčia. Žinoma, kad XIX a. pradžioje čia buvusi medinė koplyčia, kuri filijos teisėmis priklausiusi Vilkijos parapijai. Grafas, Kauno gubernijos maršalka Benediktas Tiškevičius, būdamas Raudondvario savininku ( XIX a.), nusprendė čia pastatydinti bažnyčią, kartu po ja įrengiant ir savo bei artimųjų amžinojo poilsio vietą – mauzoliejų. Bažnyčios projektą parengė T.Tišecis, statybos projektavimo ir techninės priežiūros darbus vykdė italas architektas L. C. Anikini. Šventovės puošybai negailėta lėšų, buvo pakviesti garsūs meistrai - italai F. Andrioli, F. G. Berti, vilnietis tapytojas A. Sledzinskis ir kt. Prancūzijoje buvo nupirkti liturginiai reikmenys, išlikę iki mūsų dienų. Prie bažnyčios rytinės sienos pastatyta ir stačiakampio plano koplyčia – mauzoliejus, kurio vidaus apdailą ir brangaus marmuro antkapinius paminklus gamino garsūs italų meistrai l. Pampalioni, H. M. A. Šapiu ir kiti. Grafas prie bažnyčios taip pat pastatė kleboniją, špitolę ir kitus trobesius. Vyskupas M. Valančius 1857 m. birželio 2 d. konsekravo Raudondvario bažnyčią, į didįjį altorių įdėjo kankinių Klemenso, Vitalio ir Vincento relikvijas, įsteigė ir Raudondvario parapiją. Bažnyčiai suteikė “Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Įžengimo į Dangų” titulą.
Po koplyčia už didžiojo altoriaus įrengtoje kriptoje, buvo perlaidoti grafienės Vandos Tiškevičienės ir jų mirusio sūnelio Mykolo palaikai. Čia buvo palaidotas ir pats bažnyčios statytojas Benediktas 9 Tiškevičius (miręs Paryžiuje) bei kiti Tiškevičių šeimos nariai.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Kauno tvirtovės komendanto įsakymu 1914 m. susprogdino bažnyčios bokštai, o 1915 m. rugsėjo mėnesį susprogdinta ir pati bažnyčia.. Dabartinėje Raudondvario bažnyčioje iš senosios bažnyčios yra išlikusios šios vertybės: antkapinės skulptūros „Miegantis vaikas", „Gulinti ", italų dailininko G. Berti 1853 m. tapyti paveikslai „Švč. M. Marija Karalienė" ir „Šv. Juozapo mirtis", dailininko A. Sledzinskio darbų, liturginių reikmenų.
Statulų pora "Adoruojantis angeliukas", "Gedintis angeliukas", statulos „Angelas“ , „Miegantis vaikas“, horeljefas "Viltis“, V. Vankavičiūtės-Tiškevičienės antkapinė skulptūra 1998 m. įrašytos į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Pirmojo pasaulinio karo metais laikini maldo namai įrengti dvaro ratinėje.
Susikūrus Lietuvos respublikai, dvaro žemė buvo išdalinta savanoriams bei mažažemiams, rūmai atiteko Moterų globos komitetui, kuris įsteigė ten vaikų prieglaudą.
Klebono kun. St. Irtmano ir parapijiečių iniciatyva pagal architekto V. Michnevičiaus projektą ant senųjų pamatų, išskirus grafų Tiškevičių koplyčią – mauzoliejų, bažnyčia 1930 – 1938 m. atstatyta. Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas ją iškilmingai 1938 m. spalio 3 d. konsekravo šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vardu.
Bažnyčia gerokai nukentėjo ir antrojo pasaulinio karo metais. Numuštos bokštų viršutinės dalys ir stipriai apgadintas visas pastatas. Po karo bažnyčia buvo sutvarkyta. 1956 m. nugriauta prie bažnyčios buvusi špitolė – kompozitoriaus J. Naujalio gimtinė. (daugiau apie ji: https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Naujalis).
Lit.:
http://www.raudondvarioparapija.lt/?pg=201&;lang=1&menu_id=111
Lietuvos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [sudarytoja Laima Šinkūnaitė]. - Kaunas : VšĮ "Terra Publica", 2009 (Kaunas : UAB "Arx Baltica"). - 304 p. : iliustr.
