Raudondvario parkas

Raudondvario parkas

Raudondvario parkas, įsikūręs Raudondvario miestelyje, užima apie 13 hektarų. Šis istorinis parkas turi gilias tradicijas, menančias XVII a., kai Raudondvario vietovė buvo vadinama Naujuoju Aukštadvariu. Pastačius raudonų plytų rūmus, dvaras pradėtas vadinti Aukštuoju Raudondvariu, o kartais – Raudonpiliu. Anuomet dvaro teritoriją supo miškai, besitęsiantys palei Nevėžį ir Nemuną, kurie sudarė natūralų miško parką.

1832 m. parką įkūrė grafas Benediktas Tiškevičius, o 1856 m. jį aprašė keliautojai F. Novakovskis ir T. Triplinas. Istoriniuose šaltiniuose minima alėja, vingiuojanti nuo Nevėžio upės link dvaro kalvos, bei aplink rūmus iškasti grioviai, apaugę medžiais ir krūmais. Prieš rūmus buvo išsidėstęs sodas su gėlynais, pavėsinėmis ir terasomis. Dabar parko teritorijoje vis dar matomi senųjų kelių pėdsakai.

Pokario metais parkas buvo tvarkomas vadovaujant architektei T. Šešelgienei – sodinti nauji želdiniai, nutiesti takai. 1975 m. architektas A. Knyva parengė parko rekonstrukcijos projektą, kuris išlieka pagrindu parko priežiūrai ir šiandien.

Raudondvario parką puošia senieji ąžuolai bei įvairūs kiti medžiai ir krūmai, tarp kurių – mažalapės liepos, paprastieji klevai, uosiai, skroblai, kalninės guobos, drebulių ir blindžių rūšys. Šlaituose ir natūraliame miško parke išliko senų paprastųjų ąžuolų, pušų, eglių. Parke taip pat auga retai sutinkami augalai, tokie kaip rutuliniai klevai, pilkosios tuopos, juodauogiai šeivamedžiai, siauralapiai žilakrūmiai.

Parkas turi išskirtinį statusą – 1958 m. jis buvo paskelbtas valstybės saugomu, o nuo 1986 m. tapo respublikinės reikšmės gamtos paminklu.

Lit.: 
Lietuvos parkai / Laimutis Januškevičius ; [nuotraukos Laimučio Januškevičiaus, Romualdo Barausko]. - Kaunas : Lututė, 2004 (Vilnius : Standartų sp.). - 485, [1] p. : iliustr.

Nuotr.:
https://didikulietuva.lt/objektai/raudondvario-dvaro-sodyba/raudondvario-dvaro-parkas/