Profesoriaus, botaniko Liudo Vailionio sodyba Akademijoje

Šioje sodyboje 1923–1939 m., su pertraukomis, gyveno ir dirbo botanikas prof. Liudas Vailionis
(1886 m. Mizarų k. – 1939 m. Kaune).

Baigęs Leipalingio valsčiaus pradžios mokyklą, L. Vailionis 1899–1905 m. mokėsi Lodzės gimnazijoje Lenkijoje, o nuo 1905 m. – Krokuvos Šv. Onos gimnazijoje. 1906–1911 m. jis studijavo Krokuvos universitete, pradžioje filosofiją, o vėliau – gamtos mokslus. Po studijų nuo 1911 m. dirbo Augalų anatomijos ir fiziologijos laboratorijose. 1913 m. kaip prof. K. Rogoiskio asistentas pradėjo dirbti augalų selekcijos srityje. Studijų metais L. Vailionis priklausė lietuvių studentų draugijai „Parama“.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo metu jis dirbo Polocko gubernijos Augalų tyrimo stotyje, o nuo 1916 m. mokytojavo Kamenios miesto gimnazijoje Radomo gubernijoje.
1919 m. grįžęs į Lietuvą, L. Vailionis pradėjo mokytojauti Saulės mokytojų seminarijoje bei dirbo prof. T. Ivanausko 1919 m. įkurtoje Gamtos tyrimo stotyje. 1920 m. jis buvo vienas iš Aukštųjų kursų Kaune organizatorių ir 1921–1922 m. tapo jų lektoriumi. L. Vailionis laikomas botanikų mokyklos pradininku Lietuvoje.
1922 m., Aukštuosius kursus perorganizavus į Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetą), jis buvo paskirtas pirmuoju botanikos docentu ir pradėjo organizuoti augalų anatomijos bei fiziologijos darbus. 1938 m. L. Vailioniui suteiktas profesoriaus vardas.
L. Vailionis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Nuo 1919 m. jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, 1924–1925 m. ir 1934–1935 m. – šios organizacijos pirmininkas, taip pat 1924–1925 m. ir 1927 m. redagavo žurnalą „Trimitas“.
Jis priklausė įvairioms organizacijoms: Lietuvai pažinti draugijai (įsteigtai 1927 m.), Lietuvai pagrąžinti draugijai (įsteigtai 1921 m.), Lietuvos gamtininkų draugijai (veikusiai nuo 1931 m.), Tabako augintojų draugijai (kurios valdybos narys buvo), taip pat Lietuvių–ukrainiečių ir Lietuvių–gudų draugijoms, kuriose buvo steigėjas bei valdybos narys. L. Vailionis buvo Lietuvių–ukrainiečių draugijos pirmininkas.
Tarptautiniu mastu jis buvo Prancūzijos ir Vokietijos botanikų, taip pat Amerikos fiziologijos draugijos narys.
Vienas reikšmingiausių jo indėlių – dalyvavimas steigiant Kauno botanikos sodą. L. Vailionis vadovavo Botanikos žodyno komisijai, o 1938 m. savo lėšomis išleido „Lietuvišką botanikos žodyną“ (I d., red. J. Dagys).
Prof. L. Vailionis tyrinėjo Lietuvos beržus, o į pasaulio mokslo istoriją įėjo atradęs ir aprašęs naują dumblių rūšį – Phialediscus gracilic. Šioje sodyboje augantys beržai buvo pasodinti paties profesoriaus.

Sodybą puoselėja ir tėvo atminimą saugo dukra D. Vailionytė-Narkevičienė. Gyvenamąjį namą ženklina ąžuolinė paminklinė lenta su įrašu:„Šiame name 1927–1939 metais gyveno ir dirbo botanikas, profesorius Liudas Vailionis“ 1993 m. sodyba buvo įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Nuotr.: 
Valerijono Senvaičio
https://www.15min.lt/kultura/galerija/dalia-narkeviciute-profesoriaus-liudo-vailionio-anuke-163046#_

Daugiau:
https://kaunas2022.eu/modernizmasateiciai/botaniko-l-vailionio-sodyba/index.html