Poetui A. Višteliui-Višteliauskui Gaižėnų km.

Andrius Vištelis-Višteliauskas (1837–1902) – ryški XIX a. asmenybė, poetas, visuomenės veikėjas, aktyviai prisidėjęs prie tautinio sąjūdžio. Gaižėnų kaime (Prienų raj.) gimęs Vištelis tapo vienu iškiliausių „Aušros“ laikraščio poetų, taip pat 1863 m. sukilimo dalyviu bei kovotoju Italijoje Garibaldžio armijoje.
1995 m. Gaižėnų kaime pastatytas paminklinis akmuo pažymi poeto gimtąją sodybą. 

Ant akmens įrašyta:
„Aušrininko, varpininko, 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Garibaldžio kovų Italijoje dalyvio, poeto A. Vištelio – Višteliausko gimtinė. 1995“.

Vištelis-Višteliauskas buvo aktyvus „Aušros“ rėmėjas, platintojas ir vienas pirmųjų jos poetų. Jo kūryba – lyriški eilėraščiai, artimi liaudies dainoms, pasakėčios, vertimai. Bene svarbiausia jo daina – „Maršas Lietuvos“, kurta sukilimo metu ir dainuota dar ilgai po jo.
Sukilime dalyvavo Balbieriškio, Pilviškių ir Ąžuolų Būdos apylinkėse, kur pelnė karininko laipsnį. Po sužeidimo ir nelaisvės pabėgo į Italiją, kur prisijungė prie Garibaldžio kovų. Vėliau emigravo į Pietų Ameriką, tačiau išlaikė glaudų ryšį su Lietuvos šviesuoliais ir lietuvių spauda.

Jo kūryba buvo išbarstyta įvairiuose lietuvių ir lenkų leidiniuose, tarp jų – „Varpe“, „Vienybėje lietuvninkų“. Rašydamas naudojo įvairius slapyvardžius. Svarbesni kūriniai:„Lietuviškoji kalba“,„Regėjimas“,„Šviesūnas ir pelėda“,J. Kraševskio „Vitolio raudos“ vertimas. 
1983 m. poeto atminimą įamžino P. Palilionio poema „Vėjuota saulė“. 1987 m. J. Marcinkevičius parašė pjesę „Erelnyčia“, kurią pastatė Kauno dramos teatras.
Paminklas Gaižėnuose yra svarbi kultūrinė atminties vieta, įprasminanti Vištelio-Višteliausko indėlį į Lietuvos laisvės kovas ir tautinį atgimimą.

Nuotr.: 
Virginijos Tamašauskienės