Panevėžiuko dvaras, Babtų sen.

Panevėžiuko dvaras – istorinė vieta, esanti Babtų seniūnijoje, kuri minimas jau nuo 1544 m. Pirmieji žinomi dvaro savininkai buvo M. Petkevičius, kuris 1563 m. buvo taurininkas, vėliau – Kauno pavieto maršalka P. Vizgirdavičius. 1600 m. dvaras priklausė broliams Giniotams, o XVIII a. – Siručiams. XIX a. pradžioje dvaras atiteko senai Lietuvos bajorų Korevų šeimai, kuri buvo žinoma nuo XIV a.

Korevos prie Siručių medinių rūmų pristatė du mūrinius dviaukščius sparnus, dengtus mansardiniais raudonų čerpių stogais. Paskutinis iš Korėvų – Zigmantas Koreva (1898–1945 m.) gyveno šiame dvare iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Tarybiniais laikais dvaro pastate buvo įkurti kultūros namai, vaikų darželis ir mokykla. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, dvarą paveldėjo Jolanta Korevaitė-Gailevičienė. Šiuo metu dvaras yra apleistas, tačiau išlikęs kumetynas – vienas iš pastatų, kuris primena apie šio dvaro istoriją.

Dvaras, nors ir apleistas, turi gilų istorinio ir kultūrinio paveldo vertingumą, liudijantį apie ilgametes šeimos tradicijas ir svarbą regiono gyvenime.

Nuotr.:
Alinos Ovčiarovienės, 2015 m