Nepriklausomybės kovose žuvusiems atminti

1991 m. vasario 13 d. Ežerėlyje iškilmingai atidengtas paminklas kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, atstatytas pagal 1938 m. nugriauto paminklo pavyzdį. Šį projektą inicijavo ežerėliečiai Jonas Kistėnas, Juozas Marcinkevičius ir Juozas Baziliauskas, kurie suorganizavo aukų rinkimą, o žmonės noriai prisidėjo prie šios kilnios idėjos.

Paminklas buvo sukurtas Garliavos paminklų dirbtuvėse pagal Jono Kriuglos projektą ir pastatytas naujoje vietoje – prie tuometinių maldos namų (dabartinių Ežerėlio bendruomenės namų, Liepų gatvėje). Šios vietos pasirinkimas sutapo su Ežerėlio parapijos įkūrimu.
Užrašai:
„KOVOJUSIEMS IR ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ ATMINTI. 20 METŲ PROGA. STATYTA 1938 – ATSTATYTA 1991.“
„LIETUVA 1918. VILNIAUS NEPAMIRŠK LIETUVI.“
Papuošimai: Gediminaičių stulpai, ąžuolo vainiko pynė, viršutinėje dalyje – kryžius ir stilizuotas gėlės vainiklapių fonas.
1938 m. nugriauto paminklo istorija:
1938 m., minint Lietuvos nepriklausomybės 20-metį, Ežerėčio gyventojai surinko lėšų ir pastatė lauko riedulių pagrindu sukurtą paminklą su Šv. Aušros Vartų Marijos atvaizdu ir nepriklausomybės simboliais. Paminklas stovėjo tuometiniame miestelio centre, prie Upelės (Kanavėlės) upelio, tarp Kauno ir Miško gatvių, ir tapo pagarbaus atminimo vieta. Net okupacijos metais gyventojai prie jo dėjo gėlių.

Apie 1955 m. sovietinė valdžia įsakė paminklą nugriauti, tačiau gyventojai atsisakė tai padaryti. Galiausiai, traktoriaus vairuotojas Kriaučeliūnas įvykdė šį sprendimą. Nepaisant to, paminklas išliko Ežerėlio gyventojų atmintyje ir buvo atkurtas nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu.

Lit.:
https://storymaps.arcgis.com/stories/9211bd8f65d14d3fb28051843c21c0b5

Nuotr.:
Virginijos Tamašauskienės