Motiejus Eimaitis

KNYGNEŠYS

Gimė 1840 m. liepos 26 d. Zapyškio miestelyje, Kauno rajone, mažažemio valstiečio šeimoje. Jo gyvenimo kelias buvo kupinas iššūkių, tačiau visada lydimas nepalaužiamos drąsos, meilės gimtajam žodžiui ir laisvės troškimo. Būdamas vos 22 metų, Motiejus įsijungė į 1863 metų sukilimą prieš carinę priespaudą. Nors sukilimas buvo numalšintas, jam pavyko išvengti persekiojimo. Kurį laiką tarnavo vežiku Zapyškio policijos nuovadoje. Tačiau tikrasis jo pašaukimas išryškėjo vos po poros metų – 1865-aisiais, iškart po lietuviškos spaudos draudimo paskelbimo, jis tapo vienu iš pirmųjų knygnešių Lietuvoje. Knygas, spaudinius Motiejus gabendavo iš Tilžės, padedamas savo brolio, apie kurį deja, žinių neišliko. Knygas platino ir perduodavo žymiems platintojams – kun. Silvestrui Leonavičiui, Antanui Bajoraičiui, K. Poderiui ir daugeliui kitų. Jis pats ne kartą veždavo spaudą net į Dzūkiją ar Vilniaus kraštą.

Eimaitis pasižymėjo veiklumu, atkaklumu ir išskirtiniu drąsumu. Laisvai bendravo su įvairių tautybių, luomų ir išsilavinimo žmonėmis. Gerai mokėjo vokiečių ir rusų kalbas – tai labai pravertė tiek keliaujant į Prūsiją, tiek bendraujant su caro žandarais. Ne sykį sulaikytas su draudžiama spauda, sugebėdavo išsisukti – kartais net nugirdydavo jį sulaikiusius pareigūnus smuklėse. Jis palaikė glaudžius ryšius su Tilžės spaustuvininkais ir leidėjais – J. Zabermanu, E. Vejeriu, J. Lapinu bei knygnešiais M. Sederevičiumi, J. Riaučiūnu, B. Sutkumi. Vėliau ilgą laiką dirbo kartu su Juozu Urbaičiu – šio atgabentas knygas Eimaitis platindavo per kitus knygnešius.

1897 m. žandarai konfiskavo visą jo vežimą draudžiamos spaudos, tačiau pačiam Motiejui pavyko išvengti arešto. Vis dėlto 1901 m. jo namuose įvykdyta krata, rasta lietuviškų knygų – dėl to kelis mėnesius praleido kalėjime. Amžiui bręstant ir prižiūrimas griežtos policijos, jis daugiau į Prūsiją nebevyko. Knygnešystės misiją tęsė jo žentas Jurgis Žitinevičius.

Pirmojo pasaulinio karo metais, artėjant frontui, Eimaitis kartu su šeima pasitraukė į Rusijos gilumą. 1919 m. mirė Jekaterinoslave (dabar – Dnipro, Ukraina). Jo kapo vieta nėra žinoma.

Motiejaus Eimaičio atminimas išliko gyvas. 2004 m., minint lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetį, ant namo Dievogaloje (Sodų g. 4), kuriame gyveno M. Eimaitis ir J. Žitinevičius, atidengta ąžuolinė atminimo lenta (autorius – tautodailininkas A. Jasilionis). 
2006 m. Zapyškyje iškilo stogastulpis, skirtas J. Žitinevičiui ir visiems šio krašto knygnešiams. Tarp jų ir Motiejaus Eimaičio vardas – įamžintas kartu su kitų drąsių lietuviško žodžio nešėjų pavardėmis.
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/zapyskio-krasto-knygnesiams

Lit. ir nuotr.:
http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/knygnesiai/jurgis_zitinevicius2.html