Martinaitis Kazimieras
SKULPTORIUS
Gimė 1949 m., Grabavos kaime, Kauno rajone
Gyvena ir kuria Garliavoje
Kazys Martinaitis – liaudies meistras, garsėjantis savo kūriniais medyje. Jo kelias į kūrybą prasidėjo dar vaikystėje, kai, nepaleisdamas iš rankų lenktinio peiliuko, Grabavos kaimo apylinkėse rankiodavo keistai išsiraičiusias šakas, raižydavo ant jų ir iš žilvičio gamindavo švilpynes.
Jaunystėje mėgo piešti ir kopijuoti matytus gražius kūrinius. Po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju meno gaminių įmonėje „Dailė“. Nors ilgainiui dirbo ir kitus darbus, su skulptūra nesusijusius, drožybai likdavo ištikimas laisvalaikiu.
Nuo 1992 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
Sukūrė kelis šimtus kryžių, koplytstulpių, stogastulpių bei mažesnių medžio skulptūrų. Jo darbai eksponuojami viešose vietose, parodose, dalis kūrinių saugoma asmeninėje kolekcijoje.
2014 m. tapo respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatu už kompozicinius drožinius. Apdovanotas už nuopelnus kryždirbystei. Garliavos garbės pilietis.
Kazys Martinaitis tiki, kad kūryba turi atspindėti grožį ir gėrį. Jis drožia beveik viską, ką mato ir kuo tiki, tačiau sąmoningai atsisako vaizduoti neigiamus simbolius, tokius kaip velniai ar raganos. „Nedrožiu tik velnių ir raganų. Iš gyvenimo imu vien tai, kas gražu ir gera, nes blogiu tarsi užsikrečiama. Jei tam pasiduočiau, žinau, jog nieko vertingo nesukurčiau,“ – teigia menininkas.
