Marma Mykolas

STEIGIAMOJO SEIMO NARYS,TEISININKAS
(1886–1954)

Gimė 1886 m. kovo 29 d. Vilkijoje, Kauno rajone.

M. Marma gimė 1886 m. Vilkijoje, Petro ir Teofilės Marmų šeimoje. Tėvai buvo ūkininkai, Mykolą leido į mokslus.  Mokėsi Vilkijos liaudies mokykloje, 1897–1905 m. – Mintaujos (Latvija) gimnazijoje. 1905 m. įstojo į Tartu (Estija) universiteto Teisės fakultetą, kurį baigęs įgijo teisininko specialybę. Būdamas studentu, aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose tėviškėje ir apylinkėse. Trims mėnesiams buvo įkalintas. 
Visuomeninę veiklą pradėjo 1905 m. gruodžio 4-6 d. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo veikloje, o 1917 m. gegužės 27 d.– Petrograde vykusiame Lietuvių Seimo posėdyje.
1918 m. pavasarį grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiaulių apskrities Kriūkų miestelyje. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, įsijungė į valstybės veiklą – vadovavo Kriūkų valsčiaus, vėliau – Joniškio apskrities komitetui. Stojęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę, organizavo partizanų būrius, kurie pasivadino „Joniškėlio partizanais“.
M.Marma buvo Joniškėlio, o vėliau Pasvalio apskrities viršininku, vėliau dalyvavo kovose su bermontininkais.
1920 m. jis išrenkamas į Steigiamąjį  Seimą, dalyvavo priimant svarbiausius Seimo nutarimus. 1922 m. sausio 13 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai. Nuo 1922 m. „Atžalos" bendrovės sekretorius.
Kurį laiką dirbo Vilkaviškio policijos viršininku, o vėliau advokatu Marijampolėje. 
1936 m.  apsigyveno Vilkijoje, dirbo advokatu Vilkijos apylinkės teisme. Gyveno šalia Vilkijos esančioje kaimo sodyboje.
1936 m. M. Marma apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordino medaliu su kardais ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, pažymint jo nuopelnus kovoje už Lietuvos laisvę ir  nepriklausomybę 1918-1920 m. šiaurės rytų Lietuvoje.
1945 m. buvo areštuotas ir kalėjo Kauno kalėjime. Nuteistas ir išvežtas į Vorkutą. 1949 m. ištremta ir šeima į Irkutsko srities Čerenchovo rajoną. Atlikęs bausmę, atvyko pas šeimą, tačiau netrukus mirė. Palaidotas Grišino miesto kapinėse. 
1989 m. šeimos narių rūpesčiu, M.Marmos palaikai buvo pargabenti į Lietuvą ir perlaidoti naujosiose Vilkijos kapinėse.

Mirė 1954 m. rugsėjo 4 d., Irkutske, Rusijos federacija.

Lit. ir nuotr.:
 http://tiny.lt/85tcw4