Lukša-Daumantas Juozas

LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAS, PARTIZANAS

Gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Juodbūdyje, Veiverių valsčiuje 
Mirė 1951 m. rugsėjo 4 d. Pabartupyje, Kauno rajone

Gimė ūkininkų Simano Lukšos (1864–1947) ir Onos Vilkaitės-Lukšienės (1886–1960) šeimoje. Šeima turėjo 33 ha dirbamos žemės. Simanui tai buvo antroji santuoka – pirmoji žmona mirė pasiligojusi per Pirmąjį pasaulinį karą. Iš pirmos santuokos Simanas turėjo dvi dukteris – Mariją ir Angelę – bei sūnų Vincą. Antrąkart vedė būdamas 59-erių. Su antrąja žmona susilaukė Jurgio (1920–1947), Juozo (1921–1951), Antano (1923–2016) ir Stasio (1926–1947).
Juozas kartu su broliu Jurgiu mokėsi Mozūriškių mokykloje, vėliau – Veiverių keturklasėje. 1940 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. Kauno universiteto Statybos fakultete studijavo architektūrą, tačiau studijų nebaigė. Būdamas gimnazistas priklausė ateitininkų organizacijai, o per pirmąją sovietų okupaciją – Lietuvos aktyvistų frontui. 1941 m. buvo kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, į laisvę išėjo tik prasidėjus karui.
Vokietijai okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o jai žlugus, tapo Lietuvos partizanų sąjūdžio Organizacinio skyriaus viršininku.
1945–1946 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, 1946 m. pasitraukė į mišką. Buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, organizavo ir redagavo rezistencinius laikraščius „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“. Dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo 1947 m. vadovavo Tauro apygardos Birutės rinktinei, veikusiai Kauno apylinkėse.
Partizanauti kartu išėjo ir broliai – Jurgis (slapyvardis Piršlys, žuvo 1947 m.), Antanas (slapyvardis Arūnas, mirė 2016 m.) ir Stasys (slapyvardis Juodvarnis, žuvo 1947 m.). Brolis Antanas buvo paimtas gyvas, tardytas ir ištremtas į Sibirą. Į Sibirą buvo ištremtas ir vyriausias brolis Vincas – už partizanų šelpimą.
J. Lukša-Daumantas, vykdydamas partizanų vadovybės įsakymus, du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje ir skleidė žinią apie Lietuvos partizanų kovas. 1949 m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje.

1948 m. vasarą Paryžiuje susipažino su gydytoja Nijole Bražėnaite. Jų draugystė 1950 m. liepos 23 d. baigėsi vestuvėmis Tiubingene (Vokietija). Pora buvo sutuokta prelato Mykolo Krupavičiaus.
Gyvendamas Paryžiuje, slapyvardžiu Juozas Daumantas parašė knygą „Partizanai už geležinės uždangos. Ji buvo išleista:
•    1950, 1962, 1984 ir 1990 m. Čikagoje (pastarieji leidimai – antrašte Partizanai);
•    1975 ir 1988 m. Niujorke (anglų kalba);
•    1990 m. Vilniuje;
•    2005 ir 2015 m. Kaune;
•    2005 m. Stokholme (švedų kalba, pavadinimu Miško broliai);
•    2010 m. Langenthalyje (Šveicarija, vokiečių kalba);
•    2016 m. Ternopilyje (Ukraina, ukrainiečių kalba – Miško broliai).

1993 m. Čikagoje ir 1994 m. Kaune išleista J. Lukšos knyga „Laiškai mylimosioms“ (pakartotinai – 2007 m. Kaune, 2021 m. – Vilniuje).

1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento (Kukausko) išduotas, žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu. 
Iki 1999 m. žūties vietą žymėjo kuklus baltas metalinis kryžius ir akmeninė paminklinė plokštė su įrašu:
„JUOZAS LUKŠA DAUMANTAS, ŽUVĘS 1951-LX-4“. 1999 m., minint 48-ąsias mirties metines, pastatytas naujas granito paminklas su tautiniu kryžiumi. Paminklo autoriai – skulptorius Jonas Šlivinskas ir architektas Jonas Mikėnas. Iniciatyvos ėmėsi brolis Antanas, Juozo Lukšos vardo fondas, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius V. Vitkauskas ir Nijolė Bražėnaitė. Paminklą pašventino prelatas Alfonsas Svarinskas. 2001 m. paminklas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jis pažymėtas kelio ženklais Garliavos–Pažėrų kelio atkarpoje. 2021 m. Liubave (Lietuvos ir Lenkijos pasienyje) J. Lukšai pastatytas dar vienas paminklas (skulptorius Stasys Pūtvis).

Vida Uršulė Ruseckienė 2007 m. parašė istorinį romaną „Laisvės rūmų architektas“. 2021 m., minint 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto atminimo metus. Jo atminimui pagerbti, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius, istorikas, išleido knygą „ Lukša Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“. 2023 m. išleista Vidmanto Valiušaičio knyga „Juozas Lukša-Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“.
Apie J. Lukšą sukurta keletas dokumentinių ir meninių filmų:
– 2004 m. Jono Vaitkaus režisuota istorinė drama Vienui vieni;
– V. V. Landsbergio filmas Partizano žmona;
– J. Ohmano dokumentinis filmas Nematomas frontas.

Lit.:
https://partizanai.org/i-laisve-1962-28-65/1255-partizanu-vadas-juozas-luksa-daumantas
https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-luksa/
https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Luk%C5%A1a-Daumantas

Apie paminklus, skirtus J.Lukšai-Daumantui Kauno rajone:
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/partizanui-juozui-luksai-daumantui-pabartupio-km
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/partizanui-juozui-luksai-daumantui-garliavoje
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/memorialine-lenta-j-luksai-daumantui-garliavoje

Virtuali paroda „Partizanų vadas Juozas Lukša Daumantas“ parengta Viešojoje bibliotekoje:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualios-parodos/partizanu-vadas-juozas-luksa-daumantas/

Nuotr.: 
https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Luk%C5%A1a-Daumantas#/media/Vaizdas:Juozas_Luk%C5%A1a-Daumantas.jpg
Iš  Viešosios bibliotekos parengtos mobilios parodos „100 faktų apie iškilias Kauno rajono asmenybes“