Knygnešiui P. Varkalai Girininkų km.

Knygnešiui Petrui Varkalai (1872–1941) atminti, gimtosios sodybos vietoje (pastatas išlikęs) Girininkų kaime, Rokų seniūnijoje, 1991 m. pastatytas koplytstulpis. Jo autorius – Viktoras Žilinskas. Centrinė kaimo gatvė pavadinta P. Varkalos vardu.
Koplytstulpis – liudininkas sunkių 1864–1904 m. represijų laikotarpio, kai buvo draudžiama lietuviška spauda. 1991 m. P. Varkalos dukters, tremtinės Antaninos Varkalytės-Baltrušienės iniciatyva pastatytas koplytstulpis byloja: „Palaimink šią tėviškės žemelę šventą / Ir naštą knygnešių, ir ištremtųjų kančią, / Ir kruvinas rankas nuo darbo ir nuo pančių.“
Ūkininkas ir felčeris Petras Varkala iš pradžių pats atsiveždavo draudžiamos lietuviškos spaudos iš Tilžės, o vėliau jam talkino žydas prekybininkas Zelikas. Šis, vežimo dugne slėpdamas spaudą ir ant jos užkraudamas įvairių prekių, nesukeldavo net gudriausiam žandarui įtarimų, kad gabena „nusikalstamą medžiagą“. Vėliau Zelikas, juokaudamas, didžiavosi, kad prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo.
P. Varkalos bendražygis buvo iš to paties Girininkų kaimo kilęs aušrininkas Kazys Aglinskas. Varkalų svirne slapstėsi revoliucionierius Vincas Kapsukas-Mickevičius. Už ryšius su „cicilikais“ (socialistais) ir draudžiamos spaudos platinimą P. Varkala buvo kalintas Kauno kalėjime.

Nuotr.:
Virginijos Tamašauskienės