Kilovos dvaras, Čekiškės sen.

Kilovos kaimo istorija glaudžiai susijusi su dvaru. Kada tiksliai pastatytas šis puikus 2-jų aukštų rūmas nėra žinoma, tačiau manoma, kad tai įvyko XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Dabartinis Mikliūnų kaimas buvo Kilovos dvaro laukai, o ant Dubysos kranto buvo dvaro šeimininkų kapai. Nepriklausomos Lietuvos laikais čia buvo laidojami savižudžiai.
Kilovos dvaro savininkais buvo buvę Stropeikiai ir jų žentas Luščiauskas Jonas, iš kurio dvarą nupirko Šulcienė, o vėliau – Nikolajus Ivanovičius Dochturovas. 1876 m. birželio 15 d. jis pardavė dvarą ir plytinę Olgai Ivanovnai Baturinai – Protasovai. Dvaras buvo parduotas už 15 000 sidabrinių rublių.
Iš senųjų dvaro pastatų išlikęs akmeninis mūrytas pastatas, kuriame įrašyta „1834“ statymo metai. XIX a. pabaigoje Olga Baturina įsigijo ir vandens malūną prie Dubysos, kuris buvo susprogdintas 1944 m. rugpjūčio 1 d., besitraukiant vokiečių kariuomenei.
Po 1920 m. į Kilovą atvyksta O.Baturinos duktė Olga Anatolijeva Baturina – Mezenceva, kuri tapo dvaro savininke po motinos mirties 1931 m. Kilovos dvarą ir malūną, dalį žemės per žemės reformą, ji patikėjo nuomininkams. Tačiau vėliau dvaras pradėjo nykti, ir Olga Mezenceva bankrutavo. Dvaro centras pereina Aizikui Finui ir Icikovičiui Chaimui, o Buršteinas Boruchas įsigijo 28 ha ir malūną.
Vokiečių okupacijos metais (1942–1944) dvarą valdė vokiečių repatriantai Vegnerių šeima. Pokario metais dvaro patalpose gyveno kelios šeimos, tačiau šiandien iš buvusio didingo pastato likę tik griuvėsiai – išlikęs tik vienas butas.
1949 m. balandžio 9 d. Kilovos dvare įvyko steigiamasis kolūkio „Pirmūnas“ narių susirinkimas, ir dvaras tapo Kilovos brigados centru.
Šiandien Kilovos kaime, kur vis dar gyvena senieji kaimo gyventojai, nėra dvaro, o aplinka liudija tik jo praeitį.

Nuotr.:
Alinos Ovčiarovienės, 2015 m.