Kauno gynybinės tvirtovės I fortas

Kauno gynybinės tvirtovės I fortas – tai Kauno tvirtovės dalis, esanti miesto vakariniame pakraštyje, Šiltnamių gatvėje, Noreikiškių kaime (Ringaudų seniūnija). Fortas pastatytas 1888–1889 m., vėliau rekonstruotas 1893 m. ir 1908 m.
Pagrindinė forto paskirtis buvo apsaugoti Kauno tvirtovę iš vakarų pusės. Jis sudarė svarbią miesto gynybos linijos dalį, tačiau, nepaisant modernizacijų, Pirmojo pasaulinio karo metu fortas nesugebėjo efektyviai atlikti savo funkcijos. Įtvirtinimai neapsaugojo nuo stambaus kalibro artilerijos – buvo smarkiai apgadinti pastatai, sugriautos poternos, kaponieriai, pažeisti parako sandėliai ir kareivinių kazematai. Manoma, kad į fortą pataikė net septyni „Didžiosios Bertos“ sviediniai.
Po Pirmojo pasaulinio karo fortas neteko strateginės reikšmės ir buvo apleistas. Tarpukariu, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ilgą laiką nebuvo rasta, kaip šį objektą panaudoti. Situacija pasikeitė apie 1935 m., kai buvo nuspręsta mirties bausmes vykdyti nuodingomis dujomis, o nuošali forto vieta tam pasirodė tinkama.
Dujų kameros įrengimas vyko slaptai. Forto teritorija buvo aptverta, iškeldinti ten gyvenę žmonės. Egzekucijoms skirta patalpa susidėjo iš dviejų kambarių: viename būdavo atliekamos religinės apeigos ir perskaitomas nuosprendis, kitame – įrengta hermetiška kamera su stebėjimo langeliais ir dujų tiekimo bei šalinimo sistema.
Nuteistieji būdavo slapta atvežami iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo. Forte jų laukdavo kunigas, gydytojas, prokuratūros atstovai ir egzekuciją vykdantis specialistas. Perskaičius nuosprendį ir suteikus galimybę paskutiniam žodžiui bei išpažinčiai, nuteistasis būdavo uždaromas kameroje, kur paleidžiamos dujos. Pirmoji tokia egzekucija įvykdyta 1937 m., iš viso jų, manoma, buvo aštuonios.
Antrojo pasaulinio karo laikotarpio forto istorija nėra aiški. Po karo sovietmečiu jis buvo naudojamas kaip sandėlis, pavyzdžiui, žibalui laikyti.
Šiuo metu fortas priklauso VšĮ „Kauno tvirtovės parkui“. Tai vienas mažiausiai urbanizuotų Kauno fortų, išlaikęs savitą reljefą. Jis gerai matomas lygioje aplinkoje, netoli Via Baltica magistralės. Teritorijoje mažai želdinių, todėl fortas išsiskiria kaip žole apaugusi kalva. Netoliese yra Marvelės upelio slėnis ir Kamšos botaninis-zoologinis draustinis. Kraštovaizdį papildo masyvūs antžeminiai statiniai bei virš pylimų iškilę vėdinimo kanalai. Pastatų viduje žiemoja drugiai ir šikšnosparniai.
2002 m. fortas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
2016 m. lapkričio mėn. forte buvo filmuojamas istorinis filmas „Pelėdų kalnas“. Rež. A. Juzėnas

Straipsnis Ovidijaus Jurkšos
VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“

Daugiau:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_tvirtov%C4%97s_I_fortas
https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/kauno-tvirtoves-i-fortas/4861

Nuotr.:
https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/kauno-tvirtoves-i-fortas/4861
https://lt.wikipedia.org/wiki/I_Kauno_fortas