Kartanas Edmundas
Vaikystėje įsivaizduodavau visokias istorijas, kurios leisdavo nukeliauti į perskaitytas knygas, matytus filmus ar į savo išgalvotą pasaulį, kuriame galėdavai turėti ar įminti paslaptį. Augant tos paslaptys po truputį nyko, buitis, įsipareigojimai, suvalgydavo energiją ir laiką, leidžiantį grįžti į tą vaikystės būseną. Pradėjęs tapyti vis dažniau leidžiu sau grįžti į vaikystę, pasijusti kūrėju, kuriančiu istoriją ir ieškančiu paslapties. Į jos paieškas galiu pakviesti ir žiūrovą, kuris per savo matymo lauką, spalvų priėmimą gali taip pat ieškoti savo paslapties.
E. Kartanas
