Juozas Obelienius

KRAŠTOTYRININKAS

Eini, ir pėdos lieka aiškios,
Ir jų nebeužsnigt---
Smagu po savo žemę vaikščiot
Ir pėdsakus palikt!
Just. Marcinkevičius

Panemunių kraštas garsus savo istorine praeitimi, piliakalniais, alkvietėmis ir senkapiais. Čia ir iki šiol mūsų žiloji praeitis rusena.
Garsus panemunių kraštas ir žmonėmis, kurie čia gyveno, ir savo gyvenimo darbais įrašę šlovingus puslapius į mūsų krašto istoriją.
Vienas jų – Juozas Obelienius (1903–1979) – kilęs iš vaizdingo Riogliškių kaino, esančio prie Nemuno. Vaikystėje lankė vietos pradinę mokyklą, o 1923–1926 m. gyveno Kaune ir dirbo Kauno „Aušros“ gimnazijoje sekretoriumi. Vakarais J. Obelienius mokėsi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno gimnazijoje suaugusiems. Po to, mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete.
Dirbdamas Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose ir technikumuose, J. Obelienius aktyviai reiškėsi sportinėje veikloje, buvo akademinio sporto klubo pirmininkas. Jis parengė ir išleido knygą „Lietuvos TSR vandens turistų keliai“ (1972 m.). Ši knyga pakartotinai buvo išleista 1982 m. Šioje knygoje autorius plačiai apžvelgė gimtinės praeities paminklus.
Jaunystėje J. Obelienius susidomėjo Vydūno gyvenimu ir kūryba, o pats tapo jo pasekėju-vegetaru. Savo gimtajame kaime suorganizavo alkoholio negeriančių ir nerūkančių jaunuolių būrelį.
J. Obelienius buvo kūrybingas kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas. Per savo gyvenimą jis surinko per tūkstantį dainų su melodijomis ir užrašė daug pasakų ir padavimų. Vienas iš jų „Altoniškių piliakalnis“.
Vienas svarbiausių jo kraštotyros darbų „Pluoštas medžiagos Zapyškio apylinkės monografijai“ (I, II, III d.), kurį autorius parašė 1976 m. gyvendamas Vilniuje.
Kitas svarbus jo darbas „Nesurašyti testamentai“, kurį J. Obelienius parašė 1974–1979 m. rinkdamas medžiagą Zapyškio istorijai. Čia aprašomas dešimties metų pokarinio laikotarpis, apie kurį papasakojo vietos gyventojai, kurie buvo grįžę iš tremties Sibire. Paties autoriaus atmintyje buvo išlikęs tragiškas įvykis 1945 m. liepos 15 d., kai NKVD kareiviai nužudė Riogliškių kaimo gyventojus Aleksandrą Paulauską, Nataliją Paulauskienę, Marcelę Kizevičiūtę ir Joną Gudaitį. Slėpdami savo nusikaltimus, padegė sodybą. Tačiau okupantų niekšiškumas išliko žmonių atmintyje.
Aprašydamas tragiškus pokario metų įvykius Zapyškio apylinkėje, autorius rėmėsi autentiškais pasakotojų žodžiais, juos užrašydamas į magnetofono juostą. Iš užrašytų atsiminimų matosi kaip žmonės gyveno ir kaip jautėsi savo namuose, kaip skaudžiai žeidė jų būtį brolžudikiškos žudynės, žiaurumas, okupantų smurtas. Pokario kartos žmonės kaime pergyveno tiek, kiek nėra tekę dešimčių kitų kartų daliai. Ta prasme, Zapyškio apylinkės likimas atspindi visos Lietuvos gyvenimui.
J. Obelienius artimai bendravo su fotožurnalistu, publicistu, kraštotyrininku ir žemiečiu Bernardu Aleknavičiumi, lankėsi jo namuose Klaipėdoje, susirašinėjo laiškais. Apie pažintį ir bendradarbiavimą su J. Obelieniu, B. Aleknavičius aprašė leidinyje „Lekėčių sakmės“ ir leidinyje „Suvalkija“ 1999 m., Nr. 2, psl. 30–34.
J Obelienius šeimos nesukūrė ir mirė vienišas Vilniuje 1979 m. rugpjūčio 29 d. Artimųjų dėka, palaidotas Lekėčių kapinėse.

Kraštotyrininkas  Antanas Vaičius