Jonas Biliūnas
PROZININKAS, PUBLICISTAS, VISUOMENĖS VEIKĖJAS
(1879–1907)
Gimė 1879 m. balandžio 11 d. Niūronyse, Anykščių valsčiuje, Utenos apskrityje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje.
Buvo paskutinis, dešimtas vaikas. Kaimo daraktoriaus paruoštas, 1891–1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Čia įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, subūrė slaptą būrelį, parašė ir išplatino atsišaukimą „Lietuviai ir lietuvaitės“.
Mokantis ketvirtoje klasėje, 1893 m. mirė motina, o po kiek laiko – ir tėvas. Vyresni broliai ir kiti būsimą rašytoją ėmę globoti giminės norėjo, kad jis stotų į kunigų seminariją. Tačiau Jonas tokio pašaukimo neturėjo, juolab kad ankstyvoje jaunystėje iš viso buvo netikintis. Todėl giminaičiai nebeskyrė pinigų tolimesniam jo mokslui.
1899–1900 m. gyveno Liepojoje, kur vertėsi privačiomis pamokomis. 1900 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Dorpato (dabar – Tartu) universiteto Medicinos fakultetą. Už dalyvavimą anticarinėse studentų demonstracijose, būreliuose ir riaušėse 1901 m. buvo pašalintas iš universiteto.
Grįžo į Liepoją, 1901 m. vasarą persikėlė į Šiaulius, kur 1901–1902 m. vertėsi iš privačių pamokų, dalyvavo inteligentų veikloje, rūpinosi darbininkų reikalais, pradėjo rašyti eilėraščius ir beletristinius vaizdelius, juos publikavo periodikoje.
1902 m. persikėlė į Panevėžį, kur tuo metu dirbo jo sužadėtinė Julija Janulaitytė. Pora susižadėjo 1901 m., o 1904 m. susituokė. Panevėžyje subūrė Lietuvos socialdemokratų partijos grupę ir kurį laiką jai vadovavo. Taip pat vertėsi pamokomis, rašė į lietuviškus laikraščius.
Negavęs leidimo grįžti į Dorpato universitetą ir ten tęsti medicinos studijas, 1903 m. įstojo į Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra. Leipcige susirgęs džiova, 1904 m. vasarą perstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūrą. Ciuriche parašė bene reikšmingiausią savo kūrinį – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Ligai paaštrėjus, 1905 m. grįžo į Lietuvą.
Nuo 1905 m. beveik visą laiką praleido lovoje, diktuodamas kūrinius žmonai. 1905–1906 m. gydėsi įvairiose sanatorijose – Zakopanėje Lenkijoje, Rozalime Pakruojo rajone ir Kačerginėje Kauno rajone.
Kačerginėje gyveno dabartiniu adresu – J. Biliūno g. 14. Čia parašė apysaką „Liūdna pasaka“, kurioje prisiminė šią vietą: „Namas, kuriame tik ką atvažiavęs apsigyvenau, stovėjo pačiame miške. Gražus vasarinis namas. Aplink kvepiančios pušys ir eglės atokaitoj snaudė, už kelių žingsnių vėsi upė plaukė... Čia sveikatos ieškodamas, pažadėjau visą vasarą išbūti...“
Liga J. Biliūną pakirto itin jauną – vos 28-erių metų. Mirė 1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje, Lenkijoje, ir buvo palaidotas Zakopanės kapinėse. 1953 m., rašytojo Antano Vienuolio rūpesčiu, jo palaikai buvo perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių piliakalnyje, netoli Anykščių. 1946 m. ir 1954–1955 m. jo žmonos dukros iš antrosios santuokos, Meilės Matijošaitytės-Lukšienės, iniciatyva išleistas pirmasis „Raštų“ dvitomis.
Atminimo įamžinimas:
1953 m. jo vardu pavadinta Anykščių vidurinė mokykla. 1958 m. ant Liudiškių piliakalnio pastatytas 14 metrų aukščio antkapinis paminklas (architektas V. Gabriūnas) su bareljefu (skulptorius B. Vyšniauskas). Jo gimtinėje Niūronyse nuo 1960 m. veikia Jono Biliūno memorialinė sodyba–muziejus. 1968 m. sukurtas dokumentinis filmas „Jonas Biliūnas“ (rež. R. Verba).
Kauno rajone, Kačerginėje, prie namo, kuriame rašytojas gyveno, 2009 m. pastatytas ąžuolinis koplytstulpis. Autorius–skulptorius Vidmantas Vikšraitis.
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/rasytojui-jonui-biliunui/
Kūryba:
Be darbo: apsakymas, 1903 m.
Pirmutinis streikas: apsakymas, 1903 m.
Vagis: apsakymas, 1904 m.
Laimės žiburys: alegorinis pasakojimas, 1905 m.
Žvaigždė: apsakymas, 1905 m.
Lazda: apsakymas, 1906 m.
Joniukas: apsakymas, 1906 m.
Ubagas: apsakymas, 1906 m.
Kliudžiau: apsakymas, 1906 m.
Brisiaus galas: apsakymas, 1906 m.
Liūdna pasaka: apysaka, 1907 m. ir kt.
Taip pat rašė straipsnius apie literatūrą, propagavo realizmą. Publicistiniuose straipsniuose reiškė socialdemokratines idėjas, smerkė caro valdžią. Parašė eilėraščių, mokslo populiarinamąją knygelę „Apsireiškimai iš žemės gyvenimo“ (1902). J. Biliūno apsakymų išversta į rusų, lenkų, vokiečių, anglų ir kitas kalbas.
Lit.:
https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-biliunas/
https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Bili%C5%ABnas
https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-73422-jonas-biliunas-trumpas-gyvenimas-nesutrukde-isirasyti-i-istorija
