Guogų piliakalnis, Taurakiemio sen.

Vieta
Guogų piliakalnis arba Piliuonos piliakalnis – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Taurakiemio seniūnijoje, Guogų kaime, apie 2 km į pietryčius nuo Piliuonos, Nemuno kairiajame krante, prie Kauno marių (vidutinėje jų atkarpoje, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio).
Koordinatės    54°45′50″ š. pl. 24°08′26″ r. ilg.

Išvaizda ir dydis
Dalis piliakalnio nuplauta Nemuno. Jo pietinę dalį dar iki Kauno marių įrengimo, XX a. pirmoje pusėje, nuplovė upė. Erozija labai sustiprėjo po marių atsiradimo, kai XX a. 7-9 dešimtmečiuose nugriuvo didžioji piliakalnio dalis. Šiuo metu stūkso medžiais ir krūmais apaugęs šiaurinis kraštas. Pietvakarinė dalis nestabili, griūna į Nemuną.[1] [a]
Piliakalnį, aukštumos kyšulį (aukštis 8–10 m) iš pietryčių, iš rytų ir šiaurės vakarų juosė Nemuno slėnis, iš pietų ir pietvakarių, už gilių daubų, yra gretimos aukštumos. Piliakalnio aikštelės pietiniame ir pietvakariniame pakraštyje išliko 4 m aukščio pylimas, šiaurės, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų papėdėse rasta senovės gyvenvietės liekanų (apardyta statant sodybas).

Istorija
Nustatyta, kad pylimas piltas 4 kartus, manoma, kad paskutinės trys rekonstrukcijos vykdytos XIII a.- XIV a. Aikštelė lyginta ir didinta. Pylime rasta sutvirtinimų iš akmenų ir molio. Po pylimu aptiktos dviejų kapų liekanos. Viename jų buvo kaukolė ir stuburo slankstelių, kitame – dalis kaulų. Kapai datuojami II a. pr. m. e. – I a. m.e. Aikštelės pakraštyje aptikta 7 m ilgio sudegusios medinės gynybinės sienos liekanų – išilginių rąstų sienas jungė skersinės.
Piliakalnyje rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, pjautuvėlinių peilių liekanų, žalvarinė skardelė. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis – 0,6-1,0 m storio, išskiriami trys horizontai. Po juo, gyvenvietės rytinėje dalyje, rastas I a. – II a. mirusiojo kapas. Ankstyviausiame horizonte (I tūkstantmetečio pirmoji pusė ir vidurys) rasta 4,0 x 6,5 m dydžio akmenų grindinys. Jį dengė degėsių sluoksnis, greičiausiai sudegusio pastato liekanos. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, molinių verpstukų, geležinio peilio įkotė, geležinė diržo sagtis, akmeninis galąstuvas, kaulinis ylos kotas, molio tinko. Vidurinio horizonto (I tūkstantmečio pabaiga-2 tūkstantmečio pradžia) būdingi radiniai – juosva arba juoda žiesta keramika, puošta banguotu raštu. Taip pat rasti 2 moliniai tigliai, geležies gargažių, šlako. Vėlyviausias horizontas susidarė XVII a. – XIX a., kai apleistoje gyvenvietėje ėmė kurtis sodybos. Jame rasta žiestos lygios keramikos, naudoti puodynės pavidalo plonasieniai indai.] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Kultūrinė vertė
1992 m. piliakalnis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Nuotr.:
Marytės Naunčikienės