Guogų piliakalnis, Taurakiemio sen.
Piliakalnį pirmą kartą 1953 m. aprašė Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus, pradėtus vykdyti dėl Kauno hidroelektrinės statybos, atliko Lietuvos istorijos institutas 1955–1956 m., tyrimų vadovai buvo Ona Kuncienė ir Adolfas Tautavičius, o vėliau, 1989 m., tyrimų vadovu tapo Gintautas Zabiela. 1955–1956 m. buvo ištirta dalis pylimo ir 660 m² gyvenvietės plotas, o 1989 m. tyrimai apėmė pylimo ir aikštelės liekanas.
Tyrimų metu nustatyta, kad pylimas buvo piltas keturis kartus, ir manoma, kad paskutinės trys rekonstrukcijos vyko XIII–XIV a. Aikštelė buvo lyginta ir didinta. Pylime rasta sutvirtinimų iš akmenų ir molio, o po pylimu aptiktos dviejų kapų liekanos: viename rasta kaukolė ir stuburo slankstelių fragmentai, kitame – kaulų dalys. Kapai datuojami II a. pr. m. e. – I a. m. e. Aikštelės pakraštyje aptikta 7 m ilgio sudegusios medinės gynybinės sienos liekanų, kurių išilginius rąstus jungė skersinės.
Piliakalnyje rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, pjautuvėlinių peilių liekanų, žalvarinė skardelė. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis buvo 0,6–1,0 m storio, išskiriant tris horizontus. Po šiuo sluoksniu, gyvenvietės rytinėje dalyje, rastas I a. – II a. mirusiojo kapas. Ankstyviausiame horizonte (I tūkstantmečio pirmoji pusė ir vidurys) rasta 4,0 x 6,5 m dydžio akmenų grindinys, dengtas degėsių sluoksniu, greičiausiai sudegusio pastato liekanomis. Radiniai šiame sluoksnyje: lipdyta keramika su brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi, moliniai verpstukai, geležinis peilio įkotė, geležinė diržo sagtis, akmeninis galąstuvas, kaulinis ylos kotas, molio tinkas.
Vidurinio horizonto (I tūkstantmečio pabaiga – II tūkstantmečio pradžia) radiniai apima juosvą arba juodą žiestą keramiką, puoštą banguotu raštu, 2 molinius tglius, geležies gabalus, šlako liekanas. Vėlyviausias horizontas datuojamas XVII–XIX a., kai apleistoje gyvenvietėje pradėjo kurtis sodybos. Šiame sluoksnyje rasta žiestos lygios keramikos, taip pat plonasieniai puodynės formos indai.
Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Piliakalnis 2012 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Nuotr.:
Marytės Naunčikienės
