Girionių parkas, Samylų sen.
Girionių parkas – vienas didžiausių ir gražiausių pokario laikotarpio parkų Lietuvoje, įkurtas 1960 m. ant Kauno marių kranto, Nemuno slėnio kairiajame krante, buvusių Raguolių ir Pakalniškių kaimų žemėse. Iš pradžių vadintas Pakalniškių parku, kartu su juo buvo įkurta ir gyvenvietė – Girionys, kuriems skirta 130 ha teritorija.
Pirmieji želdiniai parke buvo pasodinti 1960 m. pavasarį, kai Vaišvydavos girininkas A. Vasiliauskas pagal Miškų instituto Kauno marių apželdinimo projektą grupėmis pasodino klevų, maumedžių ir tuopų. 1960–1962 m. architektas doc. A. Tauras parengė parko projektą. Darbams vadovavo girininkas J. Stukšnys, kuris per 10 metų apsodino 40 ha ploto.
1963 m. architektas K. Kažemėkas suprojektavo naujus takus ir želdinius, o centrinę parko dalį sodinti pradėjo Miškų instituto darbuotojai M. Lukinas, M. Jankauskas ir L. Kairiūkštis.
1980–1981 m. parke atlikta geodezinė želdinių nuotrauka ir medžių bei krūmų inventorizacija. Į teritoriją įtraukta 81 ha natūralių medynų. Iš jau esančių 360 rūšių medžių ir krūmų numatyta įveisti dar 500 rūšių. Tarp jų yra retesnių augalų, tokių kaip balkaninės bei sibirinės pušys, cūgos, pocūgės, kazokiniai kadagiai, puskiparisiai, bekočiai ąžuolai, japoniniai beržai ir bukai. Parke taip pat auga paminkliniai medžiai, skirti atmintinoms progoms ir žymių miškininkų atminimui.
Šiuo metu Girionių parkas, kurio stilius yra peizažinis, kartu su Raguolių pušynu užima beveik 250 ha teritoriją, todėl jis yra vienas didžiausių Lietuvoje tiek pagal plotą, tiek pagal rūšinę įvairovę. Parką puošia apie 180 m ilgio tvenkinys, šalia esančios Girionių gyvenvietės teritorijoje įsikūręs Kauno A. Kvedaro aukštesniosios miškininkų mokyklos sporto stadionas. Parką prižiūri Dubravos mokomoji urėdija.
Girionių parkas – puiki vieta poilsiui ir pažintiniam turizmui. Dėl savo reikšmės 1986 m. parkas buvo paskelbtas republikinės reikšmės gamtos paminklu.
Lit.:
Lietuvos parkai / Laimutis Januškevičius ; [nuotraukos Laimučio Januškevičiaus, Romualdo Barausko]. - Kaunas : Lututė, 2004 (Vilnius : Standartų sp.). - 485, [1] p. : iliustr.
