Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia
Varšuvos kunigaikštijos ir Lenkijos seimų atstovas, daugelio Garliavos krašto žemių ir dvarų savininkas Juozas Godlevskis (1773–1867 m.) savo žemėje 1809 m. pastatė iki šių dienų veikiančią mūrinę bažnyčią. Pasak legendos, per didžiulę žiemos pūgą grafas važiavo rogėmis, pasiklydo ir jį užpuolė vilkai (tuo metu vietovė buvo miškinga). Meldęsis Dievui ir pažadėjęs, kad bus išgelbėtas, toje vietoje pastatys bažnyčią.
Į bažnyčios statybą buvo sukviesti baudžiauninkai iš aplinkinių žemių ir dvarų, juos J. Godlevskis apgyvendino dabartinėje J. Gabrio gatvėje, vadinamoje „Jurzdiku“. Baudžiauninkams buvo skirta po margą žemės. Aplink bažnyčią pradėjo kurtis miestelis.
1823 m. Seinų vyskupas Čiževskis konsekravo bažnyčią. 1826 m. buvo įkurta Garliavos parapija. XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje Garliava buvo aktyvus katalikybės centras, nes čia veikė dekanatas, apimantis Aleksoto, Tabariškių, Kampiškių, Pažėrų, Veiverių, Skriaudžių, Ąžuolų Būdos, Margininkų ir Pakuonio parapijas. Bažnyčioje dažnai lankėsi kunigai iš kitų parapijų, vyko reikšmingi dekanato narių susibūrimai.
1863 m. sukilimo metu Garliavos kunigai aktyviai dalyvavo pasipriešinime. Už politinę veiklą klebonas Kazimieras Vaišnora buvo įkalintas, o kunigai J. Bartusevičius ir M. Radziukynas ištremti į Sibirą.
Pirmojo pasaulinio karo metu Garliavos apylinkėse vyko didžiuliai mūšiai. Rusų kariuomenė, siekdama apsaugoti Kauną nuo vokiečių, statė įtvirtinimus. Mūšių metu bažnyčia buvo smarkiai apgadinta: susprogdinti bokštai, apgadintos sienos, sudeginti klebonijos pastatai. Bažnyčia buvo atstatyta iki 1923 m., o 1935 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą atstatyti bokštai.
Bažnyčioje buvo įrengti elektriniai vargonai – vieni pirmųjų Lietuvoje, įsigyti Vokietijoje. Šventorius aptvertas aukšta mūrine tvora su koplyčiomis ir arkiniais vartais. Priešais bažnyčią pastatyta dviejų aukštų mūrinė klebonija (dabartiniai parapijos namai), kur gyveno kunigai ir svečiai bei veikė raštinė. Tarybiniais laikais klebonijoje buvo įrengta ligoninė. 2004 m. pastatas buvo restauruotas, jame vyksta įvairūs renginiai.
XX a. Garliavoje veikė Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius, moterų tretininkių organizacija, o 1931 m. vikaru dirbo kunigas Mykolas Krupavičius – krikščionių demokratų partijos kūrėjas ir žemės reformos Lietuvoje iniciatorius.
Visoje Lietuvoje garsėjo 1912 m. įkurtas Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios choras. 1971–1996 m. jam vadovavo vargonininkė sesuo Inocenta Zuzana Miliūtė (1915–1997 m.). 2012 m. buvo įsteigtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrius.
2009 m., jubiliejiniais metais, į bažnyčios bokštą įkelti trys nauji varpai (didžiausio varpo fundatorius – parapijietis Albertas Cikanavičius). Bažnyčioje esančios stacijos (14 vnt.) ir paveikslas „Mykolas Arkangelas“ yra įrašyti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit.:
Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Pasaulio lietuvių centras. - Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.- P. 361-396.
Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios : [iliustruotas žinynas]. - [Kaunas] : Terra publica, [2011] (Kaunas : Spaudos praktika). - 227, [1] p. : iliustr.- P. 18-20.
