Frandzeliavos dvaras, Rokų sen.

Frandzeliavos dvaras buvo dabartinio Frandzeliavos kaimo ribose. Šiandien išlikę tik keli ūkiniai pastatai. Seniausias žinomas dvaro savininkas nuo XIX a. pradžios buvo Prūsijos vokietis A. Frenkelis, aktyviai rėmęs Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. (taip pat Lietuvos banko tarybos narys). XIX a. antroje pusėje Frenkelis ar jo įpėdiniai dvarą išnuomojo Prūsijos valdiniui Enkei.

Dvarui priklausė 30 hektarų miškas, vadinamas Girute. Anot Rokelių gyventojo S. Furmonavičiaus, žmonės pasakojo, kad baudžiavos laikais ponaičiai, atvykę vasaroti, liepdavo baudžiauninkams lipti į medžius ir imituoti gegutės garsus. Ponaičiai medžiodavo „gegutes“, taikydami į žmones. Vėliau vietoje baudžiauninkų šaudydavo į garnius, nes šioje vietovėje jų buvo gausu. Pasak legendos, kartą perkūnas nutrenkė dvaro karves – iš 50 gyvulių liko tik dvi. Žmonės šį įvykį laikė bausme už medžioklę.

XX a. pradžioje dvarą įsigijo trys žydų tautybės savininkai: Trivaksas Rokelių pusėje, Fligeris – Rokų pusėje, o pagrindinį dvaro pastatą nusipirko Pfainstelis, kuris vedė olandę. Pfainstelis gyveno Šančiuose, o į Frandzeliavos dvarą atvykdavo tik vasaroti. Dvaro teritorijoje buvo įspūdingas sodas, tvenkiniai, tiltukai, ir valtys.
Pfainstelio duktė ištekėjo už girininko Eimaičio. Norėdami išvengti tremties į Sibirą, Eimaitienė pasiūlė kaimynams Batučiams ir Baciulevičiams po pusę namo ir Frandzeliavos žemes.
Tarybiniais metais dvaro teritorijoje buvo pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, taip pat išliko buvęs grūdų sandėlis.

Lit.:
Rokai ir jų apylinkės penkių amžių įkandin / [teksto autorė Vanda Mažeikienė]. - Kaunas : [Dakra], 2004.

Nuotr.:
Alinos Ovčiarovienės, 2015 m.