Dovydaitis Pranas

MOKSLO DARBUOTOJAS, PROFESORIUS ( FILOSOFIJA), NEPRIKLAUSOMYBES AKTO SIGNATARAS

Gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Runkiuose, Višakio Rūdos valsčiuje, Marijampolės apskrityje.
Pranas Dovydaitis buvo vyriausias iš 15 vaikų šeimoje. Mokėsi namuose, 1896–1899 m. žiemomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą. 1903 m. išlaikė egzaminus į V skyrių Pavyzdinėje mokykloje prie Veiverių mokytojų seminarijos. Baigęs šią mokyklą ir išlaikęs stojamuosius egzaminus, 1904 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, tačiau 1905 m. iš II kurso pašalintas už dalyvavimą 1905–1906 m. įvykiuose.
1908 m. pavasarį eksternu išlaikė egzaminus Marijampolės gimnazijoje, o rudenį įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1912 m. Vėliau įstojo į to paties universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, bet 1913 m. nutraukė studijas.
1911 m. vedė Marcelę Bucevičiūtę.
1913 m. pakviestas į Vilnių redaguoti laikraščio „Viltis“, nes laikraščio leidėjai pradėjo konfliktuoti su tada redaktoriumi Antanu Smetona. Šis redaktorių pasikeitimas atspindėjo visuomenės susiskaldymą tarp katalikų (krikščionių demokratų) ir viltininkų (vėliau tautininkų).
Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 m., nustojus leisti „Viltį“, persikėlė į Kauną. Nuo 1916 m. sausio 1 d. vadovavo „Saulės“ draugijos steigiamai pirmajai lietuviškai gimnazijai Kaune – buvo pirmasis jos direktorius. Vokiečių okupacijos metu gimnaziją norėta suvokietinti, tačiau P. Dovydaitis tam griežtai priešinosi, dėl ko 1917 m. buvo laikinai atleistas iš pareigų. 1922 m. gimnazijos direktoriaus pareigas perėmė Mykolas Biržiška.
Vilniaus konferencijoje išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
1919 m. kovo 12–balandžio 12 d. vadovavo III Ministrų kabinetui, pakeitęs Mykolą Sleževičių. Ši Vyriausybė išsiskyrė kaip trumpiausiai dirbusi – tik mėnesį. 1919 m. balandžio mėn., kai Lietuvos Taryba išrinko Antaną Smetoną Prezidentu, P. Dovydaitis atsistatydino ir pasitraukė iš politinio gyvenimo, skirdamas dėmesį pedagoginiam bei moksliniam darbui.
Dar dirbdamas Kauno „Saulės“ gimnazijoje, įsijungė į akademinį darbą Aukštuosiuose kursuose, 1920–1922 m. skaitė filosofijos istorijos kursą, o nuo 1922 m. iki 1940 m. buvo profesorius Lietuvos universitete, vėliau – Vytauto Didžiojo universitete. Buvo universiteto Senato sekretorius, Teologijos-filosofijos fakulteto sekretorius, Religijų istorijos katedros vedėjas.
1935 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.
Dėl savo ateitininkų veiklos plėtojimo ir kritiškų paskaitų 1932 m. kartu su Juozu Eretu ir Jonu Leimontu buvo suimtas, pusantro mėnesio kalintas Bajorų (prie Kretingos) ir Marijampolės kalėjimuose. 1936 m. trumpam pašalintas iš universiteto, o vėliau jo mokslinė veikla buvo suvaržyta. 1935–1941 m. gyveno Prienų kaime prie Čekiškės.
Sovietų valdžiai uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą, 1940 m. liepos 16 d. buvo atleistas iš pareigų, ūkininkavo Paprieniuose, kur buvo gavęs 20 ha žemės kaip Nepriklausomybės akto signataras.
1941 m. birželio 14 d. su šeima buvo suimtas, nugabentas į Kauną, o iš ten – į Starobelską Donbase (Ukraina). Vėliau atsidūrė Gario koncentracijos stovykloje Uralo šiaurėje. Tremtyje dirbo miško kirtimo ir kelių tiesimo darbus, vėliau, nusilpęs, paskirtas darbams stovyklos viduje. Nepaisant sunkumų, išliko stiprus dvasia ir drąsino kitus.
1942 m. liepos 13 d. kartu su 30 kalinių inteligentų išsiųstas į Sverdlovsko kalėjimą, kur buvo tardomas ir apkaltintas kontrrevoliucine veikla. 1942 m. lapkričio 4 d. jam, vadinamosios troikos sprendimu, pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį paskirta mirties bausmė – sušaudymas. Palaidojimo vieta nežinoma.
1969 m. vasario 28 d. Lietuvos TSR prokuratūra patvirtino P. Dovydaičio „nusikalstamą“ veiklą. 1989 m. sausio 16 d. jis buvo reabilituotas.
2000 m. gegužės 7 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė jį kankiniu.

Visuomeninė veikla:
Pranas Dovydaitis buvo aktyvus visuomenės veikėjas. Studijuodamas Maskvoje dalyvavo lietuvių studentų gyvenime, skaitė referatus lietuvių studentų draugijoje, rašė mokslinius straipsnius į žurnalus „Vilčiai“, „Draugijai“, „Šaltiniui“, „Aušrinei“. 1911 m., susitaręs su Adomu Dambrausku-Jakštu, Kaune išleido „Draugijos“ priedą – žurnalą „Ateitis“, kurio pirmajame numeryje išdėstė ateitininkų ideologines pažiūras. P. Dovydaitis tapo vienu pagrindinių ateitininkų sąjūdžio veikėjų. 1934–1940 m. jis buvo žurnalo „Ateitis“ atsakingasis redaktorius ir leidėjas.
1918 m. įsteigė ir redagavo mėnesinį pedagoginį žurnalą „Lietuvos mokykla“. 1921 m. įkūrė ateitininkų moksleivių mėnesinį žurnalą „Naujoji vaidilutė“, kurį redagavo iki 1940 m. Taip pat leido ir redagavo kelis mokslinius žurnalus: gamtos mokslų žurnalą „Kosmos“ (1920–1940 m.), filosofijos žurnalą „Logos“ (1921–1938 m.) ir religijos mokslų žurnalą „Soter“ (1924–1930 m.), skirtą religijų istorijai. Šiuose žurnaluose aktyviai skelbė savo originalius mokslinius straipsnius kultūros, religijos ir filosofijos temomis bei vertė kitų mokslininkų darbus. Nuo pat „Lietuviškosios enciklopedijos“ redakcijos įkūrimo 1931–1940 m. buvo jos viceredaktorius.
1925 m. tapo vyriausiuoju ateitininkų vadu, o nuo 1927 m. – garbės pirmininku. 1934–1940 m. buvo Lietuvos krikščionių darbininkų profesinės sąjungos vienas steigėjų, taip pat ėjo jos pirmininko pareigas, buvo sąjungos laikraščio „Darbininkas“ leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Nuo 1931 m. buvo Katalikų veikimo centro pirmasis vicepirmininkas. Buvo vienas Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos įkūrėjų ir jos pirmininkas (1920–1924 m.), taip pat vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjų ir jos vicepirmininkas (nuo 1922 m.). 1933 m. išrinktas akademiku.
Mirė 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske, SSRS.

Parašė šias knygas:
– Biblija ir Babelis (1911)
– Žinojimas ir tikėjimas (1912)
– Istorijos filosofija ir jos problemos (1914)
– Šių dienų filosofinės pasaulėžiūros kovų laukas (1926)
– Kultūra, religija ir mokykla (1930)

Atminimo įamžinimas:
1938 m. spalio 23 d. „Aušros“ gimnazijos vestibiulyje (Laisvės al. 95) atidengta memorialinė lenta. 1940 m. nuimta. 1993 m. rugsėjo 1 d. atkurta lenta su įrašu: „Profesorius Pranas Dovydaitis. 1886–1942. 1916–1922 m. pirmosios lietuviškos gimnazijos Kaune direktorius“ (archit. Jonas Liaudanskas)
1987 m. Višakio Rūdoje pastatytas kryžius-paminklas (skulpt. Juozapas Jakštas) 
1990 m. Atkurtojo „Logos“ žurnalo redakcinė kolegija, pagerbdama steigėją, pirmąjį leidėją ir redaktorių Praną Dovydaitį, įsteigė jo vardo premiją
1993 m. kovo 11 d. Kaune įsteigtas P. Dovydaičio fondas, skirtas studentijai remti. Steigėjai – Lietuvos ateitininkų federacija bei tautiečiai išeivijoje
1995 m. buv. Viktoro Jacenevičiaus gatvė Žaliakalnyje pavadinta P. Dovydaičio vardu
1995 m. išleistas pašto ženklas
1996 m. vasario 16 d. Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje atidengtas paminklinis biustas (skulpt. Arūnas Sakalauskas, arch. Linas Jurgaitis)
1996 m. Čekiškės bažnyčios šventoriuje atidengtas paminklinis kryžius (tautodail. Albinas Fokas)
2000 m. gegužės 7 d. Romos Koliziejuje iškilmingai paskelbti naujieji kankiniai, tarp jų – ir P. Dovydaitis. Įrašytas į bažnyčios Dvidešimtojo amžiaus Martirologiją 
2001 m. Aldona Vasiliauskienė išleido monografiją „Akmenuotas patrioto kelias“
2002 m. gegužės mėn. Paprienių kaime (Kauno raj.), buvusioje P. Dovydaičio sodybos vietoje, kurioje jis gyveno 1935–1941 m., atidengtas paminklinis akmuo
2002 m. gegužės 2 d. Čekiškės vidurinei mokyklai (Kauno raj.) suteiktas P. Dovydaičio vardas.
2015 m. už privačias lėšas pastatytas paminklas Kazlų Rūdoje ir kt.

Išleisti leidiniai apie P. Dovydaitį:
Pranas Dovydaitis/ monografija / Juozas Girnius.– Čikaga, 1975, 2017.
Akmenuotas patrioto kelias / Aldona Vasiliauskienė. – Vilnius : Regnum fondas, 2001.
Evangeliškasis egzistencializmas prof. Prano Dovydaičio gyvenime ir darbuose. Kai kurie jo asmenybės ir veiksmo bruožai šimto metų sukaktį minint“ (autorius neįvardytas), 1986 ir kt.

Lit.:
https://www.15min.lt/media-pasakojimai/signatarai-dovydaitis-270
https://lt.wikipedia.org/wiki/Pranas_Dovydaitis
https://www.vle.lt/straipsnis/pranas-dovydaitis/
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35532&p_k=1&p_t=168654&p_a=1745&p_kade_id=10
 
Nuotr.:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Pranas_Dovydaitis
Iš VB parengtos mobilios parodos „100 faktų apie iškilias Kauno rajono asmenybes“

Virtuali paroda „Sūduva: iškilios asmenybės, kūrusios Lietuvos valstybingumą“:
https://paroda.my.canva.site/pranas-dovydaitis-krsvbiblioteka

Paminklai Kauno rajone, skirti P. Dovydaičiui atminti :
https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/profesoriui-p-dovydaiciui-prienu-km/
https://www.krsvbiblioteka.lt/visos-knygos/profesoriui-p-dovydaiciui-cekiskes-svc-trejybes-baznycios-sventoriuje
https://www.krsvbiblioteka.lt/visos-knygos/profesoriui-p-dovydaiciui-cekiskeje