Digrių koplyčia, Alšėnų sen.

Digrių koplyčia – istorijos ir laiko paženklinta šventovė
Digrių koplyčia, pastatyta 1859 metais, stovi maždaug 6 kilometrus į šiaurės vakarus nuo Garliavos, netoli Garliavos-Pažėrų kelio. Jos statybos imtasi be oficialaus leidimo – iniciatyvos ėmėsi Fredos dvarininkas Juozapas Godlevskis (dar žinomas kaip Garliauskas). Greta koplyčios buvo pastatytas kunigo gyvenamasis namas ir kiti sodybos pastatai.
Koplyčia konsekruota 1861 metais, o 1865-aisiais aprašyta kaip mūrinė. Iki Pirmojo pasaulinio karo koplyčia buvo rekonstruota, prie jos pristatyta zakristija ir atikas. Pastatas atspindi romantizmo ir istorizmo architektūros bruožus. Stačiakampio plano koplyčia su tiesia apside neturi bokšto, tačiau anksčiau šalia stovėjo medinė varpinė. Kadaise stogas buvo dvišlaitis, dengtas čerpėmis, tačiau šiandien iš jo nelikę nė pėdsakų.
Digrių koplyčia tapo istorinių įvykių liudininke 1863 metų sukilimo metu. Tuo metu čia buvo surengta patriotinė-religinė procesija, nukreipta prieš Rusijos valdymą. Protestuotojai, apsiginklavę kryžiais ir altorėliais, žygiavo iki Aleksoto tilto, tačiau šį aktą lydėjo represijos – su kunigais, vedusiais procesiją, buvo žiauriai susidorota.
Sovietinės okupacijos metais koplyčia buvo apleista ir gerokai apgriuvo. Šiuo metu ji nėra įtraukta į Kultūros paveldo departamento registrą ir oficialiai niekam nepriklauso. Per daugelį metų gamta užvaldė šią vietą – koplyčia beveik visiškai susiliejo su mišku, ir ją pastebėti galima tik tada, kai nukrenta lapai.
Nors laikas ir negailestingai naikina Digrių koplyčią, ji išlieka reikšmingu istorinės ir architektūrinės praeities liudininku, vertingu tiek kultūros, tiek dvasinio palikimo kontekste.

Lit.: 
Lietuvos sakralinės dailės katalogas / [redakcinė kolegija: A. Gaižutis (pirmininkas) … [et al.]. - Vilnius : Gervelė, 1996-. - T.1, kn.4 antr.: Lietuvos sakralinė dailė.
T. 1 : Vilkaviškio vyskupija
Kn.4 : Aleksoto dekanatas : mokslinių straipsnių rinkinys / Kultūros ir meno institutas, Kultūros paveldo centras ; [sudarytoja ir atsokomoji redaktorė Gražina Marija Martinaitienė]. - 2000 (Vilnius : Petro ofsetas). - 513,[1] p. : iliustr.-P. 96
http://www.apleistazona.lt/digriu-koplycia/

Nuotr.: 
Virginijos Tamašauskienės