Brėdikis Jurgis

 BIOMEDICINOS MOKSLŲ DAKTARAS (KARDIOLOGIJA)

Gimė 1929 m. balandžio 30 d. Prahoje (Čekija).

1952 m. baigė Kauno medicinos institutą ir jame dirbo dėstytoju (nuo 1998 m. – Kauno medicinos universitetas).
1954–1957 m. studijavo aspirantūroje Maskvos I. Sečenovo medicinos institute.
1964–1990 m. – Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas, 1991–1993 m. – I kardiochirurginės klinikos vadovas.
Medicinos mokslų daktaras – nuo 1963 m., profesorius – nuo 1966 m.
Tyrinėjo ir taikė kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerio technologiją, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Yra daugiau kaip 60 išradimų autorius. Kaune įkūrė širdies elektrinės stimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą.
1986 m. tapo Rusijos medicinos mokslų akademijos, o 1993 m. – Lietuvos mokslų akademijos nariu.
1993–1994 m. ėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pareigas.
1995–1998 m. buvo Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje, o 1995–1997 m. – taip pat Turkijoje.
Buvo Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos bei Tarptautinės chirurgijos draugijų narys.

Parašė 13 monografijų ir vadovėlių.
Svarbiausios mokslinės knygos:
– Širdies punkcija (1960, rusų k.)
– Chirurginis supraventrikulinės tachikardijos gydymas (1985, rusų k.)
– Urgentinė chirurgija (su kitais, 1987)
– Topografinė anatomija ir operacinė chirurgija (su kitais, 1995)

Grožinė literatūra ir memuarai:
– Ne dievai (2006)
– Ties riba (2009)
– Likimas leido (atsiminimai, 2012)
– Kitokiu žvilgsniu (mokslo populiarinamoji, 2015)

Apdovanojimai:
– LSSR valstybinė premija (1968, 1980)
– SSRS valstybinė premija (1988)
– Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimas „Olimpinė žvaigždė“ (2006)
– Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius (2009)
– Kauno miesto garbės pilietis (2015)

Kurį laiką gyveno Kulautuvoje. Mirė 2021 m. rugpjūčio 15 d. Kaune.