KNYGNEŠYS
Gimė 1858 m. gruodžio 26 d.
Jaunystėje dirbo mokytoju, skleisdami žinias ir ugdydamas jaunąją kartą. Tačiau tikrasis jo pašaukimas atsiskleidė 1889 m., kai jis įstojo į Seinų kunigų seminariją, siekdamas dvasinio gyvenimo kelio.
1894 m. tapęs kunigu, savo tarnystę pradėjo vikaru Saudarge. Jo darbštumas ir atsidavimas netrukus buvo įvertinti, tad 1897 m. jis buvo perkeltas į Garliavą, o 1900 m. – į Jelenevą, tuomet priklausiusią Lenkijai. 1901 m. grįžęs į Šunskus kaip vikaras, 1902 m. jis vėl buvo paskirtas tarnauti Garliavos parapijoje.
Reikšmingas etapas jo gyvenime prasidėjo 1910 m., kai buvo paskirtas Pažėrų klebonu. Čia jis ne tik atliko savo dvasininko pareigas, bet ir aktyviai rūpinosi bendruomenės gerove – ypač mokyklos statybomis, kurios turėjo prisidėti prie vietos švietimo raidos.
Mirė 1920 m. Pažėrų kaime, Kauno rajone, palikęs gilų pėdsaką vietos istorijoje ir tikinčiųjų širdyse. Jo gyvenimas – tai pavyzdys, kaip vieno žmogaus atsidavimas gali daryti įtaką kartoms.
Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004
