B. Buračo namas Karmėlavoje
Su Karmėlava siejamas svarbus spaudos darbuotojo, kraštotyrininko, etnografo, fotografo ir muziejininko Balio Buračo gyvenimo etapas. Šiame miestelyje 1944–1954 m. jis dirbo pradinių klasių mokytoju ir bibliotekininku. Minint 120-ąsias B. Buračo gimimo metines, 2017 m. gegužės 27 d. prie buvusios mokyklos Vilniaus gatvėje, kurioje jis dirbo ir gyveno, pastatytas koplytstulpis. Ant pastato atidengta atminimo lenta su įrašu: „1944–1954 m. šiame name gyveno ir čia veikusioje mokykloje dirbo etnografas Balys Buračas (1897–1972)“. Šių darbų autorius ir iniciatorius – tautodailininkas E. Banys.
Tai ne pirmasis E. Banio darbas, skirtas B. Buračo atminimui. 1997 m. Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos skverelyje (Vilniaus g. 67) jis pastatė koplytstulpį, skirtą B. Buračo 100-osioms gimimo metinėms paminėti. 1998 m. Karmėlavos gimnazija buvo pavadinta Balio Buračo vardu, o joje įkurtas muziejus.
Balys Buračas tautosaka pradėjo domėtis dar besimokydamas pradinėje mokykloje. 1915 m. jis įsigijo fotoaparatą ir su juo nesiskyrė visą gyvenimą. XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje, būdamas vos dvidešimties metų ir turėdamas mažai patirties, jis jau buvo priskiriamas prie fotografuojančių, piešiančių ir rašančių lietuvių etninės kultūros tyrinėtojų, tokių kaip Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), Adomas Varnas (1879–1979), Ignas Končius (1886–1975) ir kiti.
Keliaudamas po Lietuvą, Balys Buračas sukaupė didžiulį fotografijų archyvą, surinko ir užrašė apie 4 200 dainų, 7 600 papročių ir kitų etnografinių duomenų. Per savo gyvenimą jis paskelbė apie 600 straipsnių.
Knygos apie Balį Buračą:
„Balys Buračas. Fotografijos“ (1998 m., sudarė fotografas A. Macijauskas).
„Kryždirbystė Lietuvoje“ (autoriai A. Buračas ir A. Stravinskas, albume pateikiama apie 1 200 fotografijų iš B. Buračo etnografinio archyvo).
„Balys Buračas. Lietuvos kaimo keliais: gyvenimo ir kūrybos apybraiža“ (2011 m., autorius A. Šidlauskas).
„Lietuvos piliakalniai“ (2011 m., išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, fotoalbumas).
B. Buračo fotografijų archyvai bei tautosakos rinkiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Nuotr.:
Virginijos Tamašauskienės
