Antano ir Jono Juškų sodyba-muziejus
Sodyboje 1990 m. įkurtas muziejus. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra daugiau nei 300 metų. Jo sienos regėjo gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautodailininkas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 000 senųjų lietuviškų žodžių žodyną, 7 000 dainų rinkinį, apie 2 000 melodijų kolekciją, Vydūno ranka rašytus laiškus, B. Buračo autografais paženklintas knygas, dešimtis raštais puoštų audinių, skrynių ir šimtus senosios buities rakandų. Kasmet čia vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis.
Istorija:
Vilkijoje, Kauno Mažojoje gatvėje, garsėjo namas, pažymėtas antru numeriu. XVIII a. pradžioje šioje vietoje buvo pastatyta antrosios Vilkijos bažnyčios klebonija. Iki mūsų dienų iš viso ansamblio išliko tik senosios klebonijos pastatas ir dalis sodo.
1862–1864 m. šiame name gyveno garsus tautosakininkas, etnografas ir kalbininkas Antanas Juška. Vėliau čia laikinai buvo apsistojęs Vilkijon ištremtas Kazimieras Jaunius.
1892 m. bažnyčia gaisro metu sudegė. Po kurio laiko buvo pastatyta nauja bažnyčia, o šalia jos – nauja klebonija. Senoji klebonija buvo parduota miestelėnams.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą namą nupirko akušerė O. Mongirdienė ir jos antrasis vyras, poetas A. Fiodorovas. Naujieji šeimininkai namą pavertė savotišku kultūros centru. Pas juos dažnai svečiuodavosi, o kartais ir apsigyvendavo garsūs mokslo, meno ir kultūros žmonės, tokie kaip M. K. Čiurlionis, P. Kalpokas, A. Žmuidzinavičius, N. Rerichas, B. Dauguvietis, V. Mykolaitis-Putinas, S. Nėris, P. Cvirka, A. Gricius, K. Binkis, A. Herbačiauskas, J. Naujalis, J. Buninas, A. Sabaliauskas, A. R. Niemis, V. Kuzma, Laimingas Žemgalių Jaunutis ir daugelis kitų iškilių to meto žmonių.
1970 m. Vilkijos senoji klebonija buvo įtraukta į vietinės reikšmės istorinių paminklų sąrašą.
1979 m. namą iš O. Mongirdienės nupirko Kauno rajono vykdomasis komitetas, planuodamas čia įkurti Vilkijos miesto kraštotyros muziejų.
1984 m. buvo parengtas pastato restauravimo projektas.
1989 m. muziejaus kūrėju ir vadovu buvo išrinktas Kauno paminklosaugos klubo narys Arūnas Sniečkus.
1990-ieji – muziejaus darbo pradžios metai.
1998 m. muziejus tapo pavaldus Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriui.
